trečiadienis, sausio 21, 2009

Kodėl maisto pramonė yra ne viešoji paslauga?

Dažnai girdžiu argumentą, kad tokios būtinos visiems žmonėms paslaugos kaip gaisrinė, policija, medicina, švietimas ir pan., be kurių jie tiesiog negalėtų išgyventi, privalo būti viešosiomis - t.y. valstybės teikiamomis "nemokamai" visiems šalies piliečiams (o iš tikrųjų dar ir kaip mokamai iš tų pačių piliečių kišenės, tik priedo dar labai brangiai ir labai nekokybiškai ir aišku privalomai), kad neduok dieve koks nors vargingesnis nesugebėjęs už ją susimokėti nelaiku nenumirtų. Neva jas privatizavus, godūs kapitalistai galėtų už jas prašyti kiek panorėję, niekas nekontroliuotų tų paslaugų kokybės, todėl tos paslaugos pasidarytų labai brangios, prieinamos tik elitui ir dar priedo būtų nekokybiškos, todėl tokius svarbius reikalus galima patikėti išskirtinai tik valstybei. O valstybė savo ruožtu taip stipriai nori apsaugoti savo piliečius nuo godžių kapitalistų teikiamų brangių ir nekokybiškų analogiškų paslaugų, kad jas teikti vienodomis sąlygomis su valstybe privatiems verslams, ir leisti žmonėms patiems pasirinkti iš ko jie labiau norėtų tas paslaugas pirkti, valdžia apskritai draudžia. Ir beveik niekam dėl to jokių klausimų nekyla.

Pabandžius abejoti valstybės teikiamų viešųjų paslaugų būtinumu iškart pasigirsta klausimai: "Kas gesins neturtingo žmogaus namą, jei jis bus privačiai neapsidraudęs? Kam skambinsi kai tavo butą apiplėš vagys? Kokie žmonės ir už kieno pinigus mokys tavo vaikus? Kas, jei ne valdžia, spręs kiek mokyklų, policijos nuovadų, gaisrinių turi būti viename ar kitame rajone? Kas spręs ko reikia mokyti mokyklose vaikus ir kaip tą daryti, kas ir už kieno pinigus rašys vadovėlius? Kas nuspręs kiek policininkų turi patruliuoti tavo rajone? Kas nustatys visų tų paslaugų kainas? Ir svarbiausia - ką reiks daryti tiems vargšams, kurie už visa tai negalės susimokėti?" Klausimai rimti, ar ne? Be jokios abejonės.

Bet jei jau šios tikrai svarbios paslaugos turi būti viešosios, tai tada maisto pramonė viešoji paslauga privalo būti tuo labiau. Be visų aukščiau išvardintų paslaugų dauguma žmonių išgyventų na bent jau keletą metų tai tikrai, be kai kurių ir visą gyvenimą. Be maisto neišgyventų nei kelių mėnesių nei vienas žmogus. Reiškia maisto pramonę reikia nacionalizuoti kuo skubiau ir dalinti maisto produktus visiems "nemokamai", kaip kad ir kitas viešąs paslaugas, ar ne? Nežinau kaip jums, bet man skamba neįtikinamai. Puikiai prisimenu laikus, kai maisto pramonė buvo valdiška, kokios tada kokybės buvo maisto produktai ir aptarnavimas maisto parduotuvėse. Pamenu apšiurusias ir purvinas parduotuves, kelių valandų ilgumo eiles prie daktariškos dešros, kai apie egzotiškus vaisius buvo galima tik pasvajoti, kai norint gauti geresnį mėsos gabalėlį ar net gi tualetinio popieriaus, reikėdavo ieškoti pažinčių ir atsidėkoti už paslaugą parduotuvės vedėjai ar pardavėjai asmeniškai.

Ar visa tai niekuo neprimena šiandieninių valdiškų paslaugų, pvz. sveikatos apsaugos? Visur begalinės eilės, gydytojai žiūri iš aukšto, jei norisi žmogiško bendravimo ir gauti tai, kas lyg ir priklauso "nemokamai", be dovanėlės į kišenę su rimtesne liga geriau į gydytojus nesikreipt. O kaip kitos viešosios paslaugos? Gal policija dirba geriau? O gal švietimo sistema? Irgi ne? Bet užtat maisto pramonė šiandien veikia visai neblogai. Parduotuvės švarios, pardavėjos paslaugios, pasirinkimas platus. Kiekvienas žmogus, turintis bet kokį darbą gali rinktis patį įvairiausią maistą, bent jau kartą per savaitę pasilepinti bananais ar mandarinais, vynuogėm, nusipirkti kokios nori dešros, egzotiškų sūrių ar kitokių gardumynų. Netgi benamiai pridavę butelius gali be jokių problemų nebrangiai nusipirkti jiems patinkančių šprotų, raugintų agurkėlių ar kitokios mėgiamos užkandos. Tai ar pasiekiami išsikelti tikslai su viešosiomis paslaugomis ar ne? Gal vis tik tie tikslai lengviau pasiekiami rinkos ekonomikoje? Be abejo.

Kaip kad niekas TSRS negalėjo pasakyti kaip tiksliai veiks maisto pramonė ją privatizavus, taip ir šiandien niekas negali tiksliai pasakyti kaip tiksliai veiktų verslai, kurie teiktų paslaugas, kurias mes šiandien laikome viešosiomis. Tačiau nėra abejonių, kad privatizavus valdiškus verslus ir leidus jiems veikti konkurencinėje rinkoje, su jais atsitiktų lygiai tas pats, kas atsitiko privatizavus bet kokį kitą valdišką verslą - paslaugų kokybė išaugtų, paslaugos atpigtų, tų paslaugų pasiekiamumas padidėtų ir tą pagerėjimą labiausiai pajustų paprasti žmonės.

Taip atsitiktų todėl, kad verslininkai, skirtingai nuo valdžios, negalėdami atiminėti iš savo klientų pinigų jėga, yra priversti dėl jų palankumo konkuruoti stengdamiesi gerinti paslaugų kokybę ir mažinti kainą, kai tuo tarpu valdžiai užsimanius daugiau pinigų, pakanka išleisti naują įstatymą dėl mokesčių padidinimo ir tiek. Todėl, nepaisant vyraujančių stereotipų, realybėje yra lygiai priešingai - tai, kuo socializme gali džiaugtis tik išrinktieji, tas rinkos ekonomika paremtoje visuomenėje yra prieinama beveik kiekvienam paprastam žmogui. Ir jei jau joks sveiko proto žmogus nemano, kad norint pagerinti ir atpiginti maistą maisto pramonę reikia nacionalizuoti ir uždrausti konkurenciją, joks sveiko proto žmogus neturėtų manyti, kad, su viešosiomis paslaugomis yra kaip nors kitaip.

4 komentarai:

  1. Giedriau, atsekiau čia iš nuorodos Facebook'o diskusijose. Manau, kad tai labai gera ir pakankamai išsami santrauka...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Iki susidarant monopolijoms/oligopolijoms.Sitas vadovelinis nematomos rankos principas juokina. Ner niekur to vadovelinio "laisvos rinkos" varianto. Ka ir matome taip mylimoje maisto pramoneje ir ypac mazmenineje prekyboje - kur pasiziuri kas sudaro jautienos kaina ir viskas pasidaro aisku.Taip, mesa svari grazi, bet tik paziuret.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Iš to ką parašei suprantu, kad monopolijas laikai neigiamu reiškiniu. Ir, kadangi bijai, kad jos mistiškai atsiras jei nebus valdžios (kas prieštarauja tiek logikai, tiek istoriniams duomenims), siūlai iškart padaryti valdiškus monopolius. Ir tą siūlai padaryti ne tik grasinant konkurentams fiziniu susidorojimu, bet ir tokiais pačiais metodais verčiant "klientus" už tas monopolines paslaugas susimokėti nepriklausomai nuo to ar jiems tų paslaugų reikia tokios kokybės ir už tokią kainą ar reikia apskritai.

      Jei pažiūrėti į mėsos kainą, žiūrėk pasirodys, kad mokesčiai sudaro daugiau nei žaliava, transportas, prekybos vieta ar bet kuri kita dedamoji. O jei nepatinka mėsos kokybė, turėtum agituoti už maisto produktų inspekcijos privatizavimą, o ne maisto pramonės nacionalizavimą. Aišku nebent patinka parduotuvėse matyti vietoj brangios jautienos kasdien brangias pamėlynavusias vištas kas antrą savaitę ir kilometrines eiles prie jų.

      Panaikinti