antradienis, sausio 13, 2009

Kokias teises turi žmonės?

Dažnai diskusijose pačiomis įvairiausiomis temomis nukrypsta kalba apie žmonių teises. Kas jos tokios ir kokias jas turi žmonės? Esu girdėjęs, kad žmonės turi pačių įvairiausių teisių - teisę į darbą, teisę į sveikatos apsaugą, teisę į pensiją, teisę į orų gyvenimą, teisę į teisių apsaugą ir dar daug visokių kitokių teisių. Reiktų kartą ir visiems laikams išsiaiškinti kas tos žmonių teisės ir kokios jos realybėje yra.

Pirmiausia reikia susitarti kas yra teisė apskritai ir kada ji atsiranda. Teisė - tai dviejų ar daugiau žmonių susitarimas kam priklauso teisės objektas. Kaip pavyzdį paimkime obuolį. Žmogus, radęs obuolį, gali jį turėti tik jeigu niekas kitas į tą obuolį nesikėsina arba jei kėsinasi, tačiau radęs obuolį žmogus sugeba jį apginti. Tačiau kol kiti žmonės nepripažįsta, kad tas obuolys priklauso jį radusiam žmogui, teisės į jį tas žmogus neturi. Jei du ar daugiau žmonių susitaria, kad obuolys priklauso tam, kas jį pirmas rado, teisė į obuolį atsiranda. Kiekvienam pripažįstančiam teisę į obuolį žmogui atsiranda pareiga nepažeidinėti kitų žmonių, taip pat pripažįstančių šią teisę, teisės į jų rastus obuolius. Tas kas nevykdo savo pareigos nepažeidinėti kitų žmonių teisės į jų obuolius, netenka savo teisės į savo obuolius. Kaip matome žmonėms yra naudinga susitarti dėl teisių į ribotus resursus, nes tą padarius yra gerokai lengviau išvengti konfliktų.

Apibrėžus kas yra teisė, galima bandyti apibrėžti kokias teises turi visi žmonės, t.y. sudaryti žmonių teisių sistemą. Jei norime padaryti žmonių teisių sistemą, pirmiausia ji turi galioti visiems žmonėms be išimčių. Jei žmonių teisių sistemos sudarymo tikslas yra padėti žmonėms išvengti konfliktų, žmonių teisės negali prieštarauti viena kitai.

Pradėti dėlioti žmonių teises reiktų nuo esminės teisės į patį žmogų. Teoriškai galimi yra 3 variantai:

a) kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam konkrečiam žmogui arba žmonių grupei;
b) kiekvienas žmogus priklauso visiems kitiems žmonėms, gyvenantiems šiame pasaulyje, lygiomis dalimis, bet nepriklauso sau;
c) kiekvienas žmogus priklauso tik sau.

a) atveju turime tironiją - žmonių grupė A priklauso žmonių grupei B. Šiuo atveju žmonių grupė B teisę į žmones turi, o žmonių grupė A - ne. Kadangi žinome, kad visi žmonės yra žmonės ir dalis žmonių negali turėti žmonių teises, o dalis ne, šis teisės į žmogų apibrėžimas prieštarauja pats sau ir yra klaidingas.

b) atveju turime komunizmą. Jei kiekvienas žmogus priklausytų visiems kitiems žmonėms, gyvenantiems šiame pasaulyje, lygiomis dalimis ir nepriklausytų pats sau, žmonės būtų priversti išmirti, kadangi be visų žmonių sutikimo nei vienas žmogus negalėtų atlikti jokių veiksmų, o visiems žmonėms sekti vieni kitus ir palaiminti visus vieni kitų poelgius yra tiesiog neįmanoma. Taigi - šis žmonių teisių apibrėžimas yra realybėje neįgyvendinama utopija ir bet koks bandymas ją įgyvendinti realiame pasaulyje baigiasi a) atveju - tironija, kai spręsti už kitus žmones imasi kažkokia konkreti žmonių grupė.

c) atveju kiekvienas žmogus turi absoliučią teisę į save. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi teisę be niekieno prievartinio kišimosi valdyti savo kūną ir mintis. Šis teisės į žmones apibrėžimas gali galioti visiems žmonėms be išimties, jį pripažįsta jei ne visi, tai bent jau absoliuti dauguma žmonių, todėl jį galima vadinti teisingu.

Iš žmonių teisės į save patį išplaukia kitos žmonių teisės:

teisė į gyvybę - kiekvieno žmogaus gyvybė priklauso tik jam pačiam. Kiekvienam žmogui, kuris pripažįsta žmonių teisę į gyvybę, atsiranda pareiga neatiminėti kitų žmonių gyvybių.

teisė į laisvę - kiekvieno žmogaus laisvė priklauso tik jam pačiam. Kiekvienam žmogui, kuris pripažįsta žmonių teisę į laisvę, atsiranda pareiga neatiminėti kitų žmonių laisvės.

teisė į nuosavybę - niekam nepriklausę šiame pasaulyje egzistuojantys riboti resursai, kuriuos žmogus pagerino savo darbu, taip pat riboti resursai, kuriuos jis gavo neatlygintinai ar mainais į ką nors iš teisėtų tų resursų savininkų, priklauso tik jam. Kiekvienam žmogui, kuris pripažįsta žmonių teisę į nuosavybę, atsiranda pareiga neatiminėti kitų žmonių nuosavybės.

Pagal tokį žmonių teisių apibrėžimą kiekvienas, kuris pažeidinėja kitų žmonių teises (savo veiksmais parodo, kad vienos ar kitos žmonių teisės nepripažįsta), analogiškų savo teisių netenka pats - kiti žmonės gali jas teisėtai pažeisti. Pavyzdžiui jei žmogus atiminėja kitų žmonių laisvę juos pavergdamas, reiškia jis nepripažįsta žmonių teisės į laisvę, todėl savo teisės į laisvę netenka - bet kas gali jo laisvę teisėtai atimti.

Šios 3 žmonių teisės yra pagrindinės. Galima prigalvoti ir daugiau žmonių teisių, kurios gali galioti visiems žmonėms ir neprieštarauja tarpusavyje, tačiau jos neišvengiamai bus išvestos iš šių 3 teisių. Pvz. galima sakyti, kad žmogus turi teisę niekieno nevaržomas užsiimti bet kokia ekonomine veikla, tačiau ši teisė yra išvesta iš žmogaus teisių į laisvę ir nuosavybę.

Kaip matome bet kokios žmonių teisės gali būti tik negatyvios, t.y. tokios, dėl kurių kitiems žmonėms neatsiranda pareigų atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, nes kiekvienas žmogus priklauso tik sau ir joks kitas žmogus neturi teisės jėga versti jį daryti ką nors prieš jo valią.

Jokia pozityvi teisė negali būti vadinama žmonių teise, nes 1) ji negalės galioti visiems žmonėms (dalis žmonių turės atlikti kažkokius aktyvius veiksmus, kad likę žmonės tą pozityvią teisę turėtų) ir/arba 2) ji būtinai prieštaraus vienai iš 3 aukščiau aptartų žmonių teisių.

Pozityvios teisės gali būti tik kažkokio konkretaus žmogaus ar žmonių grupės teisės, tačiau negali būti visų žmonių teisės; taip pat jos gali atsirasti tik sutartinių santykių metu - kai vienas žmogus prisiima kažkokias pareigas kitam žmogui ar žmonių grupei laisva valia mainais į ką nors arba neatlygintinai.

Pavyzdžiui aš galiu turėti teisę į internetą, jei kas nors sutinka prisiimti pareigą neatlygintinai arba už sutartą mokestį man jį tiekti. Tačiau visi žmonės negali turėti teisės į internetą, nes tada kažkam turėtų atsirasti pareiga jį tiekti nepriklausomai nuo to sutinka jis su ta pareiga ar ne. Jei egzistuotų žmonių teisė į internetą, aš galėčiau teisėtai naudoti jėgą prieš kitus žmones norėdamas realizuoti tą savo teisę ir versti juos tiekti man internetą net jei jie su tokiu mano reikalavimu ir nesutinka, o tai pažeistų tų žmonių teises į laisvę ir į nuosavybę.

Reziumuojant aukščiau išdėstytus faktus galima padaryti išvadą, kad visi žmonės gali turėti negatyvias teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę (jei tik jas pripažįsta patys), o jokių pozityvių teisių visi žmonės turėti negali ir neturi. Todėl neegzistuoja žmonių teisė nei į sveikatos apsaugą, nei į darbą, nei į minimalų pragyvenimo lygį nei jokia kita pozityvi teisė. Šias teises žmonės gali įgyti tik sudarę sutartis su kitais žmonėmis, kurie neatlygintinai ar už sutartą atlygį, ir svarbiausia savanoriškai, prisiima pareigą šias teises užtikrinti.

4 komentarai:

  1. Man patogiau tai matyti per žmonių lygybę: visi žmonės priklauso tai pačiai rūšiai, o kiekvienas rūšies atstovas yra savo prigimtimi vienodas su kitais rūšies atstovais.

    Tai reiškia, kad nėra žmogaus, kuris gali teigti teisėtą (prigimtinę ar kitokią) viršenybę prieš kitą žmogų (pvz. mėlyno kraujo didikai, lemties paskirti lyderiai ir pan.).

    Jei neturi prigimtinės viršenybės, reiškia negali pateisinti agresijos prieš kitą žmogų. Ne todėl kad susitarėte, bet todėl kad esate vienodi. Prievartos naudojimas reiškia valdžios demonstravimą, todėl sukuria vienodumo neigimą ir pažeidžia prigimtinę lygybę tuo sukurdamas nusikaltimą. Šia vaga ir taip toliau..

    Čia mano teorija :) Kaip žinia yra ir Hoppe, ir Rothbard (tavo atstovaujama), gal ir kitų požiūrio kampų.

    Tavo tekste man vienas dalykas užkliuvo iš esmės:

    "(..) kiekvienas, kuris pažeidinėja kitų žmonių teises (..) analogiškų savo teisių netenka pats - kiti žmonės gali jas teisėtai pažeisti." Galima tik gintis arba samdyti gynybą (teisių perleidimas). Jei A smaugia B, C negali susigalvoti ir pareiškęs kad A prarado kažkokias teises ir pradėti jį smaugti. Šiuo atveju turi gintis B, arba jis turi aiškiai įgalioti C tai daryti už jį. Bet kuriuo atveju gynyba turi būti adekvati! Jei A paėmė iš B 2lt, negali B įgalioti C,D ir E atimti po 2lt, ar juo labiau atiminėti kiek nori. Čia galima plačiau, bet principas manau aiškus.

    .. ir du dalykai dėl blogai parinktų žodžių, kurie truputį iškreipia prasmę:

    "Teisė - tai dviejų ar daugiau žmonių susitarimas kam priklauso teisės objektas." ir "Pradėti dėlioti žmonių teises reiktų nuo esminės teisės į patį žmogų." Jei teisės atsiranda iš susitarimo, tai iš kur atsiranda žmogaus teisė į save?

    "Reziumuojant (..) galima padaryti išvadą, kad visi žmonės gali turėti negatyvias teises (..) jei tik jas pripažįsta patys (..)". Čia pakartojamas pripažinimo/ susitarimo poreikis. Tačiau pripažinti nereikia, reikia paisyti (vykdyti). Aš galiu visa gerkle rėkti, kad tu neturi jokių teisių, bet kol aš jų nepažeidžiau - nėra jokio teisėto pagrindo naudoti prieš mane agresiją sakant, kad aš praradau teisę.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jei manyti, kad pakankama sąlyga teisėms atsirasti yra nenaudoti agresijos prieš kitus tos pačios rūšies atstovus, nes jie visi yra lygūs su tavimi, tai kaip tada su gyvūnais? Vadovaujantis tavo apibrėžimu, karvės kaip ir žmonės turi turėti teisę į gyvybę, nes jos iš prigimties yra lygios su kitomis karvėmis ir kitų karvių gyvybės nepažeidinėja.

    Savo bloge apie gyvūnų teises rašai:

    "Neturėdami išvystytų racionalių sugebėjimų gyvūnai iš principo nesupranta teisių koncepcijos ir savo egzistavimu neturi jokio tikslingo santykio su jomis: nepaiso pasyvios prievolės gerbti kitų subjektų teises bei neprašo tokių teisių sau. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad gyvūnai iš principo negali turėti teisių, kurias galėtų realizuoti."

    Pats mąstymo atsiradimas mano manymu nekeičia nieko. Neužtenka man tik sumąstyti, kad turiu kažkokią teisę, t.y. kad teisės objektas, pvz. mano gyvybė, priklauso man. Jei neatsiras nei vieno taip manančio, tai šita mano teisė neegzistuos. Aš savo gyvybę galėsiu turėti tol, kol į ją niekas nesikėsins arba kol aš ją galėsiu apginti, tačiau teisės į ją neturėsiu. Teisė į ją atsiras tik tada, jei kas nors kitas ją pripažins sutardamas su manimi jos nepažeidinėti mainais į mano pasižadėjimą nepažeidinėti jo analogiškos teisės.

    "Galima tik gintis arba samdyti gynybą (teisių perleidimas). Jei A smaugia B, C negali susigalvoti ir pareiškęs kad A prarado kažkokias teises ir pradėti jį smaugti. Šiuo atveju turi gintis B, arba jis turi aiškiai įgalioti C tai daryti už jį. Bet kuriuo atveju gynyba turi būti adekvati!"

    2 aspektai:

    1) Teisių netekimas jų nepripažįstant ir atlyginimo proporcingumas. Kaip rašiau "Galima prigalvoti ir daugiau žmonių teisių, kurios gali galioti visiems žmonėms ir neprieštarauja tarpusavyje, tačiau jos neišvengiamai bus išvestos iš šių 3 teisių."

    Iš žmonių teisės į gyvybę ir laisvę galima išvesti konkrečią konkrečių žmonių A ir B teisę nebūti smaugiamiems vienas kito, kuri neprieštaraus visų žmonių teisėms. Todėl pagal tavo pavyzdį jei A pažeidė konkrečią B teisę nebūti smaugiamam A, A netenka savo teisės nebūti smaugiamam B, t.y. B ir tik B gali teisėtai smaugti A arba B gali perleisti savo teisę smaugti A kam nors kitam - pvz. C.

    Kas liečia proporcingumą - aš sutinku su Rothbard'u. Pagal jo apibrėžtą proporcingumo principą jei A smaugė B, B jau po to, kai apsigynė nuo A, gali teisėtai atsilyginti tuo pačiu - smaugti A dvigubai stipriau nei kad A smaugė prieš tai B arba gali tą teisę perduoti C. Aišku B turi teisę susitarti su A ir dėl kitokio žalos atlyginimo.

    2) Gynyba. Jei A pažeidžia B teises, B teisėtai gali reikalauti, kad A kuo skubiau sustabdytų pažeidimą. Jei A nesutinka, B teisėtai gali panaudoti jėgą. Jei A priešinasi, B gali naudoti dar daugiau jėgos, kad nutraukti savo teisių pažeidinėjimą. Pagal tavo pavyzdį B gali reikalauti, kad A kuo skubiau nustotų jį smaugti. Jei B nesutinka, A gali teisėtai naudoti prieš B jėgą. Jei A toliau priešinasi, B gali prieš A naudoti jėgos daugiau ir taip toliau tol, kol A nustos smaugti B.

    "Jei teisės atsiranda iš susitarimo, tai iš kur atsiranda žmogaus teisė į save?"

    Lygiai taip pat kaip ir kitos teisės - iš susitarimo. Po to, kai mes susitariam, kad tu pripažįsti, jog aš priklausau sau ir aš pripažįstu, kad tu priklausai sau, atsiranda mūsų teisė į save. Jei aš nepripažįstu, kad kiti žmonės priklauso sau, t.y. atiminėju kitų žmonių laisvę ar/ir gyvybę, jie teisėtai gali mano atžvilgiu daryti tą patį.

    ""Reziumuojant (..) galima padaryti išvadą, kad visi žmonės gali turėti negatyvias teises (..) jei tik jas pripažįsta patys (..)". [...] Tačiau pripažinti nereikia, reikia paisyti (vykdyti). Aš galiu visa gerkle rėkti, kad tu neturi jokių teisių, bet kol aš jų nepažeidžiau - nėra jokio teisėto pagrindo naudoti prieš mane agresiją sakant, kad aš praradau teisę."

    Tavo cituojamame sakinyje mano akcentas buvo ant _gali_, kuriuo norėjau pabrėžti skirtumą tarp negatyvių ir pozityvių teisių, t.y. kad pozityvių teisių _visi_ žmonės negali turėti iš principo, kai tuo tarpu negatyvias teises visi žmonės turėti gali, jei tik jas pripažįsta. Pvz. komunistai, gyvenantys komunoje ir nepripažįstantys nei savo, nei kitų žmonių teisės į nuosavybę, teisės į nuosavybę neturi. Tačiau jei tik vieną dieną jie nutartų tokią teisę pripažinti (tai reiškia suvokti, kad žmonės tokią teisę turi ir kad šią teisę pažeisti yra neteisėta, o ne tik dėl neaiškių priežasčių nepažeidinėti kitų teisės į nuosavybę) _ir_ susirastų kitų žmonių, kurie taip pat teisę į nuosavybę pripažįsta (ją suvokia ir sutinka nepažeidinėti kitų žmonių analogiškos teisės), tokia teisę jie pradėtų turėti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Iš esmės šis teisės apibrėžimas neįpareigoja nukentėjusiojo B skatinti sąmoningai C,D,E atiminėti iš kitų, tačiau atėmusysis A vadovąvęsis galios principu praranda pačią galios teisę, jei šalia jo atsiranda F pranašesnis savo galiomis.Todėl galios principu remta teisė praranda teisėtumą.

    AtsakytiPanaikinti
  4. aš keisčiau apibrėžimus "pozityvi" į "aktyvi", "negatyvi" į "pasyvi". o šiaip įdomu skaityti. primena mano mąstymo stilių.

    AtsakytiPanaikinti