trečiadienis, sausio 28, 2009

Minimali alga ir diskriminacija

Įsismarkavus krizei ir prasidėjus masiniams darbuotojų atleidimams, profsąjungos kartu su valdžia ypač aršiai "gina" labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius visais galimais būdais priešindamiesi minimalios algos ar kitokių darbo rinkos reguliavimų sumažinimui niekaip nesuprasdami, kad minimali alga ir darbo rinkos reguliavimai sukelia visiškai priešingas pasekmes nei yra siekiama - padeda mažiau pažeidžiamiems visuomenės nariams labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių sąskaita.

Paimkime paprastą pavyzdį. Tarkime du žmonės bando įsidarbinti to paties restorano virtuvėje pagalbiniais darbininkais, tačiau laisva darbo vieta yra tik viena. Vienas pretendentas yra vidutinio amžiaus anksčiau teistas ir priklausomybę nuo svaigalų turėjęs vyras, neturintis jokios panašios darbo patirties, tačiau tvirtai nusprendęs pradėti tvarkingą gyvenimą. Antras pretendentas yra tvarkingas nepriekaištingos reputacijos studentas, kelias vasaras dirbęs panašų darbą ir turintis puikias rekomendacijas. Klausimas už milijoną - kuris pretendentas gaus darbą?

Atsakymas nėra toks akivaizdus, kaip kad gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kuris gaus darbą priklauso nuo daugelio kriterijų. Pirmasis pretendentas suvokdamas, kad norint užsitarnauti pasitikėjimą ir gerą vardą jam reikės įdėti nemažai pastangų, nereguliuojamoje darbo rinkoje norėdamas gauti tą darbą sutiktų su gerokai blogesnėmis darbo sąlygomis ir gerokai mažesne alga nei kad jo konkurentas su nepriekaištinga reputacija. Jei darbdaviui darbuotojo kainos skirtumas pasirodytų pakankamas, kad atpirkti riziką, jis galbūt surizikuotų ir priimtų šį žmogų į darbą, taip suteikdamas jam šansą grįžti į visuomenę.

Tačiau darbo rinkoje, kurioje darbo sąlygos yra stipriai reguliuojamos bei minimali alga yra didesnė nei ta alga, už kurią darbdavys sutiktų priimti šį darbuotoją, toks darbuotojas neturi jokių šansų gauti bet kokį legalų darbą. Jam pasirinkimai yra tik du - dirbti nelegaliai arba užsiimti ankstesne veikla ir greičiausiai vėl grįžti į kalėjimą.

Mano duotas pavyzdys radikalus, tačiau gerai padeda suprasti minimalios algos ir darbo rinkos reguliavimo pasekmes. Valdžiai nustačius minimalią algą, darbuotojai, kurie darbdavio manymu dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra verti mažiau nei ta minimali alga, darbo negali gauti apskritai. Todėl minimalios algos nustatymas jiems niekaip nepadeda, o tik kenkia - atima galimybę konkuruoti su pranašesniais kandidatais. Krizės laikotarpiu tokie darbuotojai yra atleidžiami pirmiausia ir pajamų netenka apskritai, kai tuo tarpu nereguliuojamoje rinkoje jiems būtų tik sumažinta alga ir jie galėtų išsaugoti savo darbo vietą. Kitaip tariant nustatant griežtesnius darbo rinkos reguliavimus, nei kad dėl jų susitartų darbuotojas ir darbdavys laisva valia, ir nustatant minimalią algą didesnę nei mažiausia alga, už kurią sutiktų dirbti bent vienas žmogus, visi darbuotojai, kurie dėl šių apribojimų negali gauti darbo, t.y. patys pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, yra visiškai nepagrįstai diskriminuojami.

Reguliuojant darbo vietos kainą, pasekmės yra lygiai tokios pat, kokios ir reguliuojant bet kokios kitos prekės ar paslaugos kainas. Jei centrinio planavimo metodais yra nustatoma minimali prekės kaina, kuri yra didesnė už minimalią kainą, kuri būtų mokama nereguliuojamoje rinkoje, neišvengiamai atsiras neparduotų prekių (darbo kainos reguliavimo atveju turim bedarbystę - neparduotos darbo jėgos). Nustačius maksimalią leistiną bet kokios prekės ar paslaugos kainą, kuri yra mažesnė už maksimalią kainą, kurią kas nors mokėtų nereguliuojamoje rinkoje, norinčių tą prekę įsigyti bus daugiau nei prekių, todėl turėsime tą patį, ką turėjime TSRS - pilnas parduotuves žmonių su pinigais, tačiau tuščias lentynas.

Jei būtų taip paprasta sukurti realaus turto centrinio planavimo metodais manipuliuojant kainomis, pasaulyje skurdas būtų išnaikintas jau seniai. Gi užtektų tik pakelti minimalų atlyginimą iki bent jau kokių 10'000 eurų per mėnesį ir Lietuvos darbuotojai pasidarytų daugiausiai uždirbantys darbuotojai pasaulyje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą