penktadienis, vasario 27, 2009

Būsimos prezidentės išmintis

1 comments
Mūsų būsima prezidentė supratimu apie ekonomiką nedaug nusileidžia premjerui ir finansų ministrui. Panašu, kad turėsime kompaniją neblogą:
Darius, info@gerasmeistrelis.lt
Sveiki, visada laikiau Jus ekonomikoje suprantančia, bet po Jūsų pasisakymų del mokesčių didinimo pradėjau tuom abejoti... Negi Jūs manote, kad Lietuvos verslui atsigauti krizės metu padės smarkiai padidėję mokesčiai? Ar Jūs nemanote, kad Lietuvos valdyme reikia perpus mažinti biurokratizmą, tuo sutaupant milžiniškas lėšas jo išlaikymui?
Kalbėdama apie Vyriausybės finansinio stabilizavimo priemones paminėjau, kad jų gali neužtekti, nes ekonominė padėtis keičiasi greitai ir kol kas neigiama kryptimi. Rekomendavau pirmiausiai taupyti valdymo išlaidų sąskaita bei peržiūrėti investicinę programą. Padidintas PVM nuosmukio laikotarpiu tiesioginės įtakos verslui neturi, nes kainos dėl smunkančio vartojimo ir taip mažėja. O padidėję "Sodros" ir sveikatos draudimo mokesčiia apsunkina verslo išlikimą. Todėl Vyriausybės pasiūlymus papildomai apmokestinti smulkųjų ir vidutinį verslą vertinau ir vertinu neigiamai.
Jei jau taip, tai kodėl PVM nesusieti su kainomis? Dėl sumažėjusios paklausos norėdami likviduoti likučius verslininkai sumažina kainas, o valdžia tuo tarpu lygiai tokiu pačiu dydžiu padidina PVM. Ir biudžete daugiau pinigų, ir jokio poveikio verslui.

Ir dar vienas geras:

Egidija
Jeigu taptumete prezidente, kokiai monetarinei politikai ketinate pritarti - tai, kuri vis dar itakos ekonomikos augimo stabdyma ar tai, kuri pradetu skatinti atsigavima. Siandien totalus sastingis visoje rinkoje, sustojus vartojimui, itakojami vis ukio sektoriai. Ar nemanote, kad reiketu nuleisti kartele skolinimuisi ir palukanu sumazinimui?
Grynosios teorinės monetarinės politikos laikai praėjo, naujų vadovėlių dar nėra. Taigi, teks taikyti įvairiausias modelių kombinacijas priklausomai nuo konkrečios padėties konkrečioje šalyje. Bene kiekviena vyriausybė dabar eksperimentuoja, nes situacija unikali, istorinės patirties niekas neturi.
Austrų mokyklos ekonomistai prieš beveik 100 metų išaiškino kaip veikia boom-bust ciklai, vykstantys dėl centrinių bankų vykdomos pinigų ekspansijos, ir kaip su jais kovoti. Lygiai taip pat išaiškino kaip kovoti ir su kitokiom intervencionistinės politikos pasekmėm, nuo kurių visi paprasti žmonės šiandien kenčia. Šiandien kaip tik ir turim chrestomatinį pasaulinio boom-bust ciklo pavyzdį, kuris visomis priemonėmis gilinamas tolesne valdžių intervencija.

Na, bet labai ant jos negali pykt, Leningrade apie šią ekonomikos mokyklą garantuotai nieko nemokė, o dirbant valdžiai domėtis kolegų ignoruojamom teorijom, o tuo labiau apie jas kalbėti, kaip ir nelabai išeina.

trečiadienis, vasario 25, 2009

Nauja knyga lietuvių kalba: Murray N. Rothbard: Ką valdžia padarė su mūsų pinigais?

0 comments
Lietuvos laisvos rinkos institutas lietuvių kalba išleido puikią M. Rothbard'o knygutę apie pinigų istoriją "Ką valdžia padarė su mūsų pinigais?".

ketvirtadienis, vasario 19, 2009

Interviu su Thomas Woods - ekonominių krizių priežastys

0 comments
Knygos Meltdown: A Free-Market Look at Why the Stock Market Collapsed, the Economy Tanked, and Government Bailouts Will Make Things Worse autoriaus interviu apie šiandieninės ekonomikos problemas. Labai paprastai ir suprantamai apie sudėtingus dalykus.

trečiadienis, vasario 18, 2009

Savanoriška vegovė, savižudybė ir eutanazija

6 comments
Diskusija su Bitininku:

1. Bitininkas

Paskutinėmis dienomis daug skaičiau apie libertarizmo požiūrį į taip vadinamą "savanorišką vergovę" ir savižudybę.

Pvz. Rothbardas bent jau pirmu klausimu rašo štai ką (7. Interpersonal Relations: Voluntary Exchange):

The distinction between a man's alienable labor service and his inalienable will may be further explained: a man can alienate his labor service, but he cannot sell the capitalized future value of that service. In short, he cannot, in nature, sell himself into slavery and have this sale enforced—for this would mean that his future will over his own person was being surrendered in advance. In short, a man can naturally expend his labor currently for someone else's benefit, but he cannot transfer himself, even if he wished, into another man's permanent capital good. For he cannot rid himself of his own will, which may change in future years and repudiate the current arrangement. The concept of "voluntary slavery" is indeed a contradictory one, for so long as a laborer remains totally subservient to his master's will voluntarily, he is not yet a slave since his submission is voluntary; whereas, if he later changed his mind and the master enforced his slavery by violence, the slavery would not then be voluntary.

Kitas įdomus dalykas yra savižudybės ir eutanazija (Self-ownership):

In addition to the abortion debate, there are also debates surrounding euthanasia and suicide. However, some of these actions can be viewed as self-destructive which is somewhat removed from the original meaning of self-ownership, as this also meant taking responsibility for self. The debate is further complicated as many individuals recognize the right of ownership to include the right to destruction: that which one has constructed, one may deconstruct. Additionally, some cultures not only respect the act of suicide as an individual right, but also as an honorable action.

Abu klausimai mane šiek tiek išmušė iš vėžių... Aš visada maniau, kad teisę į save turi būti suprantama, kaip teisė daryti ką nori su savo kūnu ir protu, kol tai nesikerta su analogiškomis kito žmogaus teisėmis. Kitaip sakant, jei žmogus pvz. vartoja narkotikus, tai jis kenkia sau, bet mes negalime jam uždrausti vartoti narkotikus vien dėl to, kad jo poelgiai kelia didelį pavojų jo gyvybei ir sveikatai. Antiagresijos aksiomos čia taikyti negalėtume, nes niekas juk neverčia tą žmogų žudytis, ar vartoti narkotikus. Jeigu nuosekliai taikyti žalos sau argumentą, tai prieitume iki tokių absurdų, kaip sodomijos delegalizavimas (victimless crime) , nes pvz. analinis seksas laikomas pavojingu sveikatai.

2. Giedrius:

1) Savanoriška vergovė.

Su Rothbard'u nesutinku - nematau jokios problemos pardavinėti savo darbo future value, kitaip tariant imti atlygį už darbą avansu. Tiesiog man paėmus avansą ir nusprendus savo įsipareigojimo atlikti sutartus darbus nevykdyti, man atsirastų pareiga grąžinti gautus pinigus ir atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl mano vienašališko sutarties sulaužymo. Problema atsiranda tada, jei dėl kokių nors priežasčių avansu gavau daug ir gautus pinigus iškart išleidau. Šita situacija yra analogiška situacijai, jei pasiskolinau gerokai daugiau, nei kad galėsiu per savo gyvenimą uždirbti, ir paskolą greitai išleidau. Abiem atvejais klausimas yra tas pats - ar gali kreditorius teisėtai naudoti jėgą prieš skolininką - atimti iš jo turtą jėga jei jis jo turi arba versti už skolą atidirbti. Mano manymu fizinės jėgos naudoti kreditorius negali, nes prieš jį fizinė jėga panaudota nebuvo. Viskas, ką jis gali padaryti, tai pranešti apie skolininką teisėsaugai, kuri išnagrinėjusi bylą sumažintų skolininko patikimumo reitingą arba pasirodžius, kad skolininkas sukčius, įtrauktų jį į "juoduosius sąrašus", kas būtų didelė ir labai nepageidaujama bausmė, kuri užkirstų skolininkui kelią ateity gauti teisinę pagalbą iš teisėsaugos jei jam pačiam kada nors jos prireiktų, bei atimtų galimybę vykdyti daugumą komercinių santykių su tą teisėsaugą pripažįstančia visuomene, o tai būtų iš esmės žmogaus išmetimas iš visuomenės.

2) Savižudybė

Nei iš vieno tavo pateikto self-ownership apibrėžimo neišplaukia, kad žmogus priklauso kitiems žmonėms. Todėl jei žmogus save žaloja ar žudo, kiti žmonės naudoti prieš jį jėgą teisės neturi.

3) Eutanazija

Jei manyti, kad žmogus teisės atimti savo gyvybę neturi, tai eutanazija yra neteisėta, nes negali deleguoti kitiems teisės, kurios neturi pats. Bet gi žmogaus teisės yra jo valios išraiška, todėl teisės į save apibrėžimas žmogaus valiai prieštarauti negali. Negali teisė į save būti suformuluota taip, kad pavyzdžiui sadomazochizmas arba auskaro įsivėrimas laisva valia būtų neteisėtas. Todėl toks teisės į save apibrėžimas, kuris laisva valia atliekamus veiksmus daro neteisėtais, yra neteisingas. Taigi, žmogus priklauso sau, todėl gali teisėtai su savimi daryti ką nori, tame tarpe ir atimti sau gyvybę pats ar su kitų žmonių pagalba.

antradienis, vasario 17, 2009

Politikų fanatizmas

0 comments
Jan Helfield savo puslapyje sudėjo interviu su politikais ištraukas, parodančias, kad kai kurie politikai (jei ne dauguma) savo iracionalumu niekuo nesiskiria nuo religinių fanatikų. Pora filmukų iš jo puslapio:

apie minimalų atlyginimą



ir apie tai, kad mokesčiai mokami savanoriškai

Holy bible

0 comments

Neaišku kodėl žmonių teisių apsaugos aktyvistai tokių užrašų nepriverčia klijuoti ant tikrų biblijų.

penktadienis, vasario 13, 2009

Valstybės istorija

6 comments


5 balai. Kitas "Statism is Dead" serijos dalis rekomenduoju taip pat.

Dienos citata: Kas išgelbės Ameriką?

0 comments
Prieš kelias dienas skaičiau labai smagų ir taiklų Robert P. Murphy straipsnelį apie šiuo metu vykdomus Amerikos ekonomikos gelbėjimo darbus. Obamos vadovaujamos kompanijos veiksmų absurdiškumą puikiai apibūdina šio straipsnio citata:
Now, in truth, someone doesn't have to have a better suggestion in order to point out that a recommended strategy will exacerbate the situation. If an allergic man has been stung by a bee, I don't know what to do except rush him to the hospital and maybe scour the cupboards looking for Benadryl. But I'm pretty sure drawing blood from his leg, in order to inject it into his arm and thus "stimulate his immune system," is a bad idea on numerous accounts — not least of which, is that I'm pretty sure an allergic reaction means your immune system needs to calm down. But the point is, if a bunch of guys hold the man down — he has to be forced to endure the procedure for his own good, don't you know — I feel perfectly qualified in yelling, "Stop!"
Deja blaivaus proto žmonių rėkimo "Stop" geriausiai pasaulyje ginkluota kompanija, visų žmonių sąskaita gelbėjanti savo draugelius, tikrai nepaklausys.

šeštadienis, vasario 07, 2009

Nuosavybės teisė

0 comments
Crosspost: dalis diskusijos iš anarchisto blogo apie nuosavybės teises:



  1. Giedrius - 2009.02.02
    Mūsų nuomonės išsiskiria vienoje vietoje - kam priklauso teisė į niekieno nepanaudotus ribotus resursus. Aš laikausi Mises, Rothbard’o, Kinsella ir kitų anarchokapitalistų/libertarų nuomonės, kad nepanaudoti riboti resursai nepriklauso niekam, kol jais kas nors nepasinaudoja. Taip apibrėžus teisę į nuosavybę yra įmanoma išvengti konfliktų (ar bent jau turėti vienareikšmišką taisyklę kaip juos spręsti), kai 2 ar daugiau žmonių vienu metu užsimano vieno ir to paties riboto resurso.
    Tu, jei suprantu teisingai, laikaisi nuomonės, kad nepanaudoti riboti resursai priklauso visiems žmonėms po lygiai. Jei taip būtų, bet kuris konkretus žmogus, norėdamas pasinaudoti bet kokiais niekieno anksčiau nepanaudotais ribotais resursais, privalėtų nusipirkti ar gauti neatlygintinai tų resursų teisėtų savininkų - visų pasaulio žmonių - sutikimą. Akivaizdu, kad taip apibrėžus nuosavybės teises, niekas negalėtų pasinaudoti niekuo, nes gauti visų bendrasavininkų sutikimą būtų neįmanoma. Todėl bet koks naudojimasis bet kokiais ribotais resursais negavus visų bendrasavininkų sutikimo būtų neteisėtas, o jais pasinaudojęs ne tik kad neįgytų nuosavybės į savo kūrinį, bet dar ir turėtų atlyginti tų resursų savininkams nuostolius dėl neteisėto jų nuosavybės sugadinimo. Tai, kad realybėje bandant įgyvendinti tokią santvarką (kuri iš principo yra komunizmas), ji visada perauga į tironiją, kai visi resursai realiai, tačiau neteisėtai, ima priklausyti valdžiai (neteisėtai, nes pagal tavo nuosavybės teisių apibrėžimą valdžiai priklauso tik tiek, kiek ir bet kokiems kitiems žmonėms, o ne viskas), kuri vienašališkai nustato naudojimosi jais taisykles ir kainą (mokesčius), esmės nekeičia.
    Bet net jei ir sutikti su tavo siūlymu taip apibrėžti nuosavybės teises ir tokio apibrėžimo nuosekliai laikytis, jis neišvengiamai peraugtų į anarchokapitalizmą, kuriame visi resursai būtų privatūs. Jau seniai ir iš įvairių kampų įrodyta (pvz. Richard Dawkins filmuke), kad turtas, kuris turi daug savininkų, t.y. bendras, yra naudojamas neefektyviai. Todėl jei tik bendrasavininkams (kurie beveik visada pasidaro bendrasavininkais tik dėl valdžios intervencijos) atsiranda galimybė, jie savo dalį linkę parduoti, todėl laisvoje rinkoje bendra nuosavybė yra labai retas reiškinys.


    “Nieko neturiu prieš vienareikšmius susitarimus, bet negaliu nepastebėti, kad viskas yra laikina. Nesugebu įsivaizduoti visuomenės, kurioje nebūtų konfliktų, neteisybės, vienom ar kitom formom, greičiausiai per daugumos diktatą, realizuojamos stipriųjų valdžios.”
    Jei tikslas yra visuomenėje mažiau konfliktų, o ne daugiau, dėliojant žmonių teises yra būtina laikytis šių 2 taisyklių:
    1) Teisę į ribotus resursus apibrėžti vienareikšmiškai.
    2) Žmonių teises padaryti tokias, kad jos galiotų visiems žmonėms be išimties ir neprieštarautų tarpusavyje.
    Laikantis šių taisyklių jokiai valdžiai ir jokiems jos ribotų resursų monopoliams visuomenėje vietos nėra.




  2. anarchistas - 2009.02.02
    "Tu, jei suprantu teisingai, laikaisi nuomonės, kad nepanaudoti riboti resursai priklauso visiems žmonėms po lygiai. Jei taip būtų, bet kuris konkretus žmogus, norėdamas pasinaudoti bet kokiais niekieno anksčiau nepanaudotais ribotais resursais, privalėtų nusipirkti ar gauti neatlygintinai tų resursų teisėtų savininkų - visų pasaulio žmonių - sutikimą."
    Neįsivaizduoju jokio visuomenės modelio be savivaldos. Veikianti atstovaujamoji savivalda, su tiesioginiu savo privilegijos spręsti vienus ar kitus klausimus delegavimu (ir laisve bet kada suteiktus įgaliojimus atšaukti) man jau telpa į Tavo pateiktą anarchijos, kaip vienos žmonių grupės valdžios kitiems žmonėms nebuvimo, apibrėžimą. Beje, jau dabar egzistuoja visos reikalingos techninės priemonės tokių savivaldos modelių praktiniam realizavimui.
    Taigi, ribotų resursų naudojimą tektų pirkti iš visuomenės, tačiau tam nereikėtų tartis su kiekvienu jos nariu.

    "Jei tikslas yra visuomenėje mažiau konfliktų, o ne daugiau, dėliojant žmonių teises yra būtina laikytis šių 2 taisyklių:
    1) Teisę į ribotus resursus apibrėžti vienareikšmiškai.
    2) Žmonių teises padaryti tokias, kad jos galiotų visiems žmonėms be išimties ir neprieštarautų tarpusavyje."
    Nėra tikslo kurti visuomenę, kurioje mažiau konfliktų. Tikslas kurti visuomenę, kurioje konfliktai sprendžiami kiek galima teisingiau. Vėlgi, teisingumo kriterijus privalo būti visuotinio sutarimo dalykas, balansuojantis tarp daugumos interesų ir žmogaus pasyvių teisių.
    Visuomenė pasmerkta amžinam balansavimui ant ribos. Netikiu, kad egzistuoja geresnis modelis.
    Kita vertus, teisę į resursus aš apibrėžiu. Visuomenės resursai. Visuomenės interesas, nustatantis privačios nuosavybės ribą.




  3. Giedrius - 2009.02.03

    "Tikslas kurti visuomenę, kurioje konfliktai sprendžiami kiek galima teisingiau."
    Nuo to ir pradėkim. Kad suprasti kaip atsirado nuosavybė, reikia pažiūrėti į istoriją. Iš pradžių pasaulyje žemės buvo daugiau nei kad žmonių, galinčių ją dirbti. Visais laikais žmonės žemę, kurią dirbdavo, grybus, kuriuos surinkdavo, auksą, kurį išsiplaudavo, ir t.t., laikė savo nuosavybe, o nuosavybės atiminėjimą jėga laikė neteisingu veiksmu. Kuriuo metu ir kas nusprendė, kad niekam anksčiau nepriklausiusi žemė, kurią žmonės įdirbo savo darbu, priklauso visiems (komunizmas), o ne tiems ir tik tiems, kurie ją iš niekam nereikalingos negyvenamos dykynės pavertė derlinga ir naudinga? Ir ką siūlai daryti su tais, kurie nemano, kad jų dirbama žemė priklauso dar kažkam ir kad jie yra dar kažkam kažkiek už kažką skolingi?
    Taigi, nepaisant kilnių tikslų komunizme (kai nuosavybė yra visų) konfliktai teisingai sprendžiami negali būti iš principo, kai tuo tarpu anarchokapitalizme (kai nuosavybė atsiranda homesteadinus niekieno resursus) garantijos, kad konfliktai bus sprendžiami teisingai nebus, bet bent jau bus įmanoma juos išspręsti teisingai.


    “Neįsivaizduoju jokio visuomenės modelio be savivaldos. Veikianti atstovaujamoji savivalda, su tiesioginiu savo privilegijos spręsti vienus ar kitus klausimus delegavimu (ir laisve bet kada suteiktus įgaliojimus atšaukti) man jau telpa į Tavo pateiktą anarchijos, kaip vienos žmonių grupės valdžios kitiems žmonėms nebuvimo, apibrėžimą.”
    Nelabai suprantu kas yra savivalda, bet iš tavo aprašymo panašu, kad ji neturi nieko bendra su autokratine valdžia. Vardan diskusijos ir nesigilindami nei kokiu būdu, nei kodėl, nei kada taip atsitiko, tarkim, kad vis tik visi riboti pasaulio resursai priklauso visiems pasaulyje gyvenantiems žmonėms po lygiai, kaip kad komunizme. Tokiu atveju pasaulinė savivalda negali pasidaryti niekaip, nes neįmanoma, kad kiekvienas žmogus galėtų turėti savo atstovą, kurį bet kada galėtų atšaukti jei tik jis elgsis ne pagal jo valią. Taip apibrėžus nuosavybę ir nepadarius diktatūros (autokratinės ar demokratinės nesvarbu), realiai niekas negalėtų naudotis niekuo. Bet net jei ir dėl kokių nors niekam nesuprantamų priežasčių pavyktų įgyvendinti komunizmą (nemaišyti su diktatūra, kuri realiame pasaulyje visada pasidaro komunizmo įgyvendinimo metu), žmonės galėtų išsipirkti savo žemei allodial title, dėl ko, kaip jau ir rašiau anksčiau, neefektyviai valdomų bendrų resursų greitai neliktų. Todėl toks nuosavybės apibrėžimas yra tiek neteisingas, tiek realybėje neįgyvendinamas.


pirmadienis, vasario 02, 2009

ECB daro valdišką "blogą banką"

2 comments
Europos centrinis bankas bei JAV ekonomikos gelbėtojas naujasis prezidentas B. Obama ruošia dar vieną sveikam protui prieštaraujantį projektą:
Idėja sukurti "blogą banką", visuomeninę finansinę instituciją, kuri iš bankų rinkos kainomis supirktų jų nelikvidžius aktyvus, vis labiau įgyja pagreitį kaip nauja finansinio sektoriaus gelbėjimo priemonė.
Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia, kad jei kokie nors bankai pridalino blogų paskolų, jas valdžia nupirks už iš visų žmonių mokesčiais atimtus pinigus. Kitaip tariant jei bankas elgėsi neatsakingai arba tiesiog nemokėjo vertinti klientų rizikos, valdžia jį už tai apdovanos, skatindama ateityje elgtis dar neatsakingiau. Kai tuo tarpu dalinę paskolas atsakingai ir protingai iš valdžios negaus nieko. Ar kam nors kyla klausimų kaip toks valdžios sprendimas paveiks bankų norą dalinti paskolas praktiškai bet kam?