šeštadienis, vasario 07, 2009

Nuosavybės teisė

Crosspost: dalis diskusijos iš anarchisto blogo apie nuosavybės teises:



  1. Giedrius - 2009.02.02
    Mūsų nuomonės išsiskiria vienoje vietoje - kam priklauso teisė į niekieno nepanaudotus ribotus resursus. Aš laikausi Mises, Rothbard’o, Kinsella ir kitų anarchokapitalistų/libertarų nuomonės, kad nepanaudoti riboti resursai nepriklauso niekam, kol jais kas nors nepasinaudoja. Taip apibrėžus teisę į nuosavybę yra įmanoma išvengti konfliktų (ar bent jau turėti vienareikšmišką taisyklę kaip juos spręsti), kai 2 ar daugiau žmonių vienu metu užsimano vieno ir to paties riboto resurso.
    Tu, jei suprantu teisingai, laikaisi nuomonės, kad nepanaudoti riboti resursai priklauso visiems žmonėms po lygiai. Jei taip būtų, bet kuris konkretus žmogus, norėdamas pasinaudoti bet kokiais niekieno anksčiau nepanaudotais ribotais resursais, privalėtų nusipirkti ar gauti neatlygintinai tų resursų teisėtų savininkų - visų pasaulio žmonių - sutikimą. Akivaizdu, kad taip apibrėžus nuosavybės teises, niekas negalėtų pasinaudoti niekuo, nes gauti visų bendrasavininkų sutikimą būtų neįmanoma. Todėl bet koks naudojimasis bet kokiais ribotais resursais negavus visų bendrasavininkų sutikimo būtų neteisėtas, o jais pasinaudojęs ne tik kad neįgytų nuosavybės į savo kūrinį, bet dar ir turėtų atlyginti tų resursų savininkams nuostolius dėl neteisėto jų nuosavybės sugadinimo. Tai, kad realybėje bandant įgyvendinti tokią santvarką (kuri iš principo yra komunizmas), ji visada perauga į tironiją, kai visi resursai realiai, tačiau neteisėtai, ima priklausyti valdžiai (neteisėtai, nes pagal tavo nuosavybės teisių apibrėžimą valdžiai priklauso tik tiek, kiek ir bet kokiems kitiems žmonėms, o ne viskas), kuri vienašališkai nustato naudojimosi jais taisykles ir kainą (mokesčius), esmės nekeičia.
    Bet net jei ir sutikti su tavo siūlymu taip apibrėžti nuosavybės teises ir tokio apibrėžimo nuosekliai laikytis, jis neišvengiamai peraugtų į anarchokapitalizmą, kuriame visi resursai būtų privatūs. Jau seniai ir iš įvairių kampų įrodyta (pvz. Richard Dawkins filmuke), kad turtas, kuris turi daug savininkų, t.y. bendras, yra naudojamas neefektyviai. Todėl jei tik bendrasavininkams (kurie beveik visada pasidaro bendrasavininkais tik dėl valdžios intervencijos) atsiranda galimybė, jie savo dalį linkę parduoti, todėl laisvoje rinkoje bendra nuosavybė yra labai retas reiškinys.


    “Nieko neturiu prieš vienareikšmius susitarimus, bet negaliu nepastebėti, kad viskas yra laikina. Nesugebu įsivaizduoti visuomenės, kurioje nebūtų konfliktų, neteisybės, vienom ar kitom formom, greičiausiai per daugumos diktatą, realizuojamos stipriųjų valdžios.”
    Jei tikslas yra visuomenėje mažiau konfliktų, o ne daugiau, dėliojant žmonių teises yra būtina laikytis šių 2 taisyklių:
    1) Teisę į ribotus resursus apibrėžti vienareikšmiškai.
    2) Žmonių teises padaryti tokias, kad jos galiotų visiems žmonėms be išimties ir neprieštarautų tarpusavyje.
    Laikantis šių taisyklių jokiai valdžiai ir jokiems jos ribotų resursų monopoliams visuomenėje vietos nėra.




  2. anarchistas - 2009.02.02
    "Tu, jei suprantu teisingai, laikaisi nuomonės, kad nepanaudoti riboti resursai priklauso visiems žmonėms po lygiai. Jei taip būtų, bet kuris konkretus žmogus, norėdamas pasinaudoti bet kokiais niekieno anksčiau nepanaudotais ribotais resursais, privalėtų nusipirkti ar gauti neatlygintinai tų resursų teisėtų savininkų - visų pasaulio žmonių - sutikimą."
    Neįsivaizduoju jokio visuomenės modelio be savivaldos. Veikianti atstovaujamoji savivalda, su tiesioginiu savo privilegijos spręsti vienus ar kitus klausimus delegavimu (ir laisve bet kada suteiktus įgaliojimus atšaukti) man jau telpa į Tavo pateiktą anarchijos, kaip vienos žmonių grupės valdžios kitiems žmonėms nebuvimo, apibrėžimą. Beje, jau dabar egzistuoja visos reikalingos techninės priemonės tokių savivaldos modelių praktiniam realizavimui.
    Taigi, ribotų resursų naudojimą tektų pirkti iš visuomenės, tačiau tam nereikėtų tartis su kiekvienu jos nariu.

    "Jei tikslas yra visuomenėje mažiau konfliktų, o ne daugiau, dėliojant žmonių teises yra būtina laikytis šių 2 taisyklių:
    1) Teisę į ribotus resursus apibrėžti vienareikšmiškai.
    2) Žmonių teises padaryti tokias, kad jos galiotų visiems žmonėms be išimties ir neprieštarautų tarpusavyje."
    Nėra tikslo kurti visuomenę, kurioje mažiau konfliktų. Tikslas kurti visuomenę, kurioje konfliktai sprendžiami kiek galima teisingiau. Vėlgi, teisingumo kriterijus privalo būti visuotinio sutarimo dalykas, balansuojantis tarp daugumos interesų ir žmogaus pasyvių teisių.
    Visuomenė pasmerkta amžinam balansavimui ant ribos. Netikiu, kad egzistuoja geresnis modelis.
    Kita vertus, teisę į resursus aš apibrėžiu. Visuomenės resursai. Visuomenės interesas, nustatantis privačios nuosavybės ribą.




  3. Giedrius - 2009.02.03

    "Tikslas kurti visuomenę, kurioje konfliktai sprendžiami kiek galima teisingiau."
    Nuo to ir pradėkim. Kad suprasti kaip atsirado nuosavybė, reikia pažiūrėti į istoriją. Iš pradžių pasaulyje žemės buvo daugiau nei kad žmonių, galinčių ją dirbti. Visais laikais žmonės žemę, kurią dirbdavo, grybus, kuriuos surinkdavo, auksą, kurį išsiplaudavo, ir t.t., laikė savo nuosavybe, o nuosavybės atiminėjimą jėga laikė neteisingu veiksmu. Kuriuo metu ir kas nusprendė, kad niekam anksčiau nepriklausiusi žemė, kurią žmonės įdirbo savo darbu, priklauso visiems (komunizmas), o ne tiems ir tik tiems, kurie ją iš niekam nereikalingos negyvenamos dykynės pavertė derlinga ir naudinga? Ir ką siūlai daryti su tais, kurie nemano, kad jų dirbama žemė priklauso dar kažkam ir kad jie yra dar kažkam kažkiek už kažką skolingi?
    Taigi, nepaisant kilnių tikslų komunizme (kai nuosavybė yra visų) konfliktai teisingai sprendžiami negali būti iš principo, kai tuo tarpu anarchokapitalizme (kai nuosavybė atsiranda homesteadinus niekieno resursus) garantijos, kad konfliktai bus sprendžiami teisingai nebus, bet bent jau bus įmanoma juos išspręsti teisingai.


    “Neįsivaizduoju jokio visuomenės modelio be savivaldos. Veikianti atstovaujamoji savivalda, su tiesioginiu savo privilegijos spręsti vienus ar kitus klausimus delegavimu (ir laisve bet kada suteiktus įgaliojimus atšaukti) man jau telpa į Tavo pateiktą anarchijos, kaip vienos žmonių grupės valdžios kitiems žmonėms nebuvimo, apibrėžimą.”
    Nelabai suprantu kas yra savivalda, bet iš tavo aprašymo panašu, kad ji neturi nieko bendra su autokratine valdžia. Vardan diskusijos ir nesigilindami nei kokiu būdu, nei kodėl, nei kada taip atsitiko, tarkim, kad vis tik visi riboti pasaulio resursai priklauso visiems pasaulyje gyvenantiems žmonėms po lygiai, kaip kad komunizme. Tokiu atveju pasaulinė savivalda negali pasidaryti niekaip, nes neįmanoma, kad kiekvienas žmogus galėtų turėti savo atstovą, kurį bet kada galėtų atšaukti jei tik jis elgsis ne pagal jo valią. Taip apibrėžus nuosavybę ir nepadarius diktatūros (autokratinės ar demokratinės nesvarbu), realiai niekas negalėtų naudotis niekuo. Bet net jei ir dėl kokių nors niekam nesuprantamų priežasčių pavyktų įgyvendinti komunizmą (nemaišyti su diktatūra, kuri realiame pasaulyje visada pasidaro komunizmo įgyvendinimo metu), žmonės galėtų išsipirkti savo žemei allodial title, dėl ko, kaip jau ir rašiau anksčiau, neefektyviai valdomų bendrų resursų greitai neliktų. Todėl toks nuosavybės apibrėžimas yra tiek neteisingas, tiek realybėje neįgyvendinamas.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą