penktadienis, vasario 13, 2009

Valstybės istorija



5 balai. Kitas "Statism is Dead" serijos dalis rekomenduoju taip pat.

6 komentarai:

  1. Iš principo argumentai teisingi, bet analogija, kad valstybės yra žmonių fermos - man nepatiko. Tokiu būdu valstybė apjungiama į vieną organizuotą blogį, kuris tarsi yra atskiras nuo jį sudarančių žmonių. O taip nėra. Gal monarchijos ar komunizmo atveju tai kažkiek tinka, bet dabartinė padėtis tikrai iki to netempia.

    Valstybė, yra tie patys jos nariai, kurie nori ir gali pasinaudoti jau esančiu prievartos monopoliu siekti asmeniniams tikslams ir tokiais savo veiksmais pratęsia šio monopolio, kaip įrankio, egzistavimą. Valstybės kaip visumos vystymas (pvz. amerikėnų karinis turizmas) yra tik šalutinė pasekmė, ne savarankiškas fenomenas.

    Gal supratimo aspektu, kaip propagandos įrankis, toks požiūris ir naudingas, bet nagrinėjant fundamentalius dalykus (teorija/principai) ar praktines valstybės panaikinimo kryptis - toks požiūris realios pagalbos neduoda.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tai kad valstybė ir yra organizuotas blogis. Visose pasaulio valstybėse žmonės priklauso valdžiai lygiai taip pat, kaip kad gyvuliai priklauso fermos savininkui. Žmonės turi tiek laisvės, kiek valdžia jiems duoda, lygiai taip pat kaip kad ir gyvuliai fermose turi tik tiek laisvės, kiek jiems suteikia fermeris. Tai, kad demokratinės tironijos atveju valdomieji žmonės turi teisę pakeisti tironus kitais tironais, esmės nekeičia - bet kuriuo laiko momentu yra grupė žmonių, kuriai priklauso visi kiti žmonės.

    Gal net priešingai - demokratinės valdžios valdomiems žmonėms tik blogiau, nes demokratinėje santvarkoje, skirtingai nuo monarchijų, valdininkai žino, kad jie valdžią gavo tik trumpam laiko tarpui, todėl jie kur kas labiau suinteresuoti gauti daugiau naudos trumpu laiku daug mažiau galvojant apie ilgalaikį jiems priklausančių žmonių produktyvumą. Dėl šitos priežasties IMO gudrūs diktatoriai (pvz. JAE) greitu laiku pakraus demokratinėms šalims, kuriose ilgalaikė žmonių gerovė iš principo neįmanoma, t.y. neišvengiamai laikui bėgant laisvės mažėja.

    Aišku jei tik kas nors anksčiau nepadarys privačios valstybės, kurioje žmonės priklausys tik sau, o kitiems žmonėms priklausys tik žemė bei kiti riboti resursai. Užtektų tik vieno precedento, kad diktatūrų (tiek demokratinių, tiek autokratinių) pasaulyje nebeliktų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Norėčiau pabrėžti, kad čia kalbame apie terminologijos patogumo klausimą. Teorinėje analizėje naudinga valstybę apjungti į vieną visumą (atskirą ir savarankišką vienetą), tačiau praktinės strategijos atveju tu negali kovoti su valstybe. Kas yra valstybė? Stupleliai aplink pasienio ruožą, himnas, vėliava, konstitucija? Su tokiais dalykais nekovoji. Valstybė tai žmonės. Kadangi valdžia (teisė naudoti prievartos monopolį) yra "pereinamas prizas", t.y. smulkiu ar stambiu valdininku gali būti maksimali dauguma - praktinės strategijos objektas yra visi žmonės, ne kažkokia abstrakti valstybė.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Dėl terminologijos sutinku. Aš terminą "valstybė" panaudojau kaip angliško termino "state" atitikmenį, kurį verčiant šiame kontekste būtų tiksliau versti "valdžia", arba dar geriau "tironija", o ne "valstybė".

    Kas liečia praktinę strategiją - sakyčiau reikia kovoti tik su siekiančiais valdyti kitus žmones, o visus kitus visuomenės narius reikia šviesti, kad jie suprastų, jog tironija nėra nei jiems naudinga, nei neišvengiama.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Trumpa pastabėlė apie tavo paminėtą (ir plačiai paplitusią) dichotomiją: su valstybe 'kovojam', kitus 'mokom'. Sąmoningai naudojau žodžius "praktinės strategijos obejektas", nes kiekvienam žmonių tipui reikia įvairių ir skirtingų poveikio priemonių. Svarbu pastebėti, kad konkretus žmogus bėgant laikui gali priklausyti skirtingiems tipams, pvz. aktyviai trukdantis biurokratas, besidomintis, norintis padėti ir pan... Švietimas iš principo yra reikalinga ir naudinga, bet jokiu būdu ne svarbiausia, sėkmę lemianti priemonė. Bet čia jau kita tema.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Reikia pastebėti, kad valstybininkai-valdininkai ir pvz. gaunantis atlyginimą iš valstybės užima 25% visų dirbančiųjų. Tai čia tik pradžiai. Dar pridėkime pensininkus ir privilegijų gavėjus.

    Tokiu būdu gauname milžinišką masę žmonių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be valstybės. Pagrindinis klausimas - kaip jiems įrodyti, kad be valstybės būtų geriau? Praktiniai argumentai čia tinka labiau, negu tik natural law dėstymas ir aiškinimas, kad pagal jį valstybė yra neteisėta. Mano manymu reikia padaryti natural law ir utilitarizmo sintezę, kuri galėtų padėti mums būti pranašesniais visose srityse. Diskutuojant su statistais ir tt.

    AtsakytiPanaikinti