pirmadienis, kovo 09, 2009

Objektyvi etika

Stefan Molyneux atliko didelį darbą - savo knygoje Universally Preferable Behaviour: A Rational Proof of Secular Ethics sugebėjo racionaliai išspręsti problemas, kurios daugumai iš pirmo žvilgsnio atrodo apskritai ne racionalaus proto sritis, o subjektyvūs žmonių įsitikinimai, kurie neturi nieko bendra su objektyvumu.

Jis teigia, kad kaip ir bet kuriame kitame moksle, etikoje egzistuoja žmonių atžvilgiu objektyviai klaidingos etikos sistemos ir tik viena objektyviai teisinga, kurią galima rasti ir apibrėžti vadovaujantis mokslo įrankiais - empiriniais stebėjimais ir logika. Anot jo daugiausiai žmonių pasaulyje kentėjo, mirė bei kenčia ir miršta šiandien ne dėl atsitiktinių smurto aktų, o dėl to, kad dauguma žmonių šiandien vadovaujasi objektyviai klaidingomis etikos sistemomis ir nuoširdžiai tikėdami savo teisumu atlieka objektyviai amoralius veiksmus. Todėl norint taikos ir klestėjimo, turėti objektyvią, t.y. galiojančią visiems žmonėms nepriklausomai nuo laiko ir/ar vietos, moralinę sistemą žmonijai yra ypatingai svarbu.

Sugalvojimas neegzistuojančių abstraktų - valdžios ar/ir dievų - niekaip nepadeda geriau suprasti ir paaiškinti mus supančią realybę. Priešingai - manyti, kad kažkoks neegzistuojantis abstraktas sprendžia kas yra tiesa, o kas ne ir kas yra moralu, o kas ne, yra labai pavojinga, nes toks tikėjimas sukuria suvokimo iliuziją, kuri užkerta kelią tiesos ieškojimui ir radimui. Taip pat žmonėms vadovaujantis šiuo iracionaliu tikėjimu neišvengiamai atsiranda grupė žmonių, kuri ima iš šių klaidų pelnytis ir visais būdais tas klaidas ginti.

Religijos srityje už realybėje neegzistuojančio abstrakto "dievas" slypi konkretūs žmonės - šventikai. Todėl šventiko sakomas teiginys "paklusk dievui" iš tikrųjų reiškia "paklusk man". Politikos srityje už realybėje neegzistuojančių abstraktų "valstybė/valdžia/dauguma" slypi konkretūs žmonės - valdininkai. Todėl valdininkų sakomas teiginys "paklusk valdžiai" taip pat reiškia paprasčiausią "paklusk man".

Kol tiesa ir moralė bus apibrėžiama vadovaujantis subjektyviomis šventikų ar/ir politikų fantazijomis, primetamomis kitiems žmonėms jėga, žmonijos progresas bus labai apribotas. Kitiems mokslams jau praktiškai pavyko išsivaduoti nuo vienokios ar kitokios valdžios diktatūros, reikia tikėtis, kad artimiausiu metu tą padaryti pavyks ir etikos mokslui.

4 komentarai:

  1. Pirma, filosofinis pastebėjimas, dėl posakio 'nepriklausomai nuo laiko ir/ar vietos'. Šis pasakymas galioja maždaug tokiu pjūviu - visiems žmonėms. Ir jis puikiai teisingas žiūrint retrospektyvoje, kol žmogus buvo toks žmogus kaip dabar. Visgi, gyvename įdomiu periodu, kai pats žmogus, fizinė būtybė, ir suvokimas kas yra žmogus, atitinkamai ir visos 'tiesos' apie žmogų pasidaro gan subjektyvus reikalas. Tokie dalykai kaip kamieninės ląstelės, nano-bio robotai ir t.t. gan smarkiai keičia, ir kuo toliau tuo labiau keis, žmogaus kaip fizinio subjekto apibrėžimą. Dėl šios priežasties, manau, tokie dalykai kaip objektyvi etika, gali greitai tapti subjektyvi. Bent jau iki tol, kol bus apibrėžtas naujas framework'as. Pavyzdys dėl gamtosaugos ir perdirbimo. Šiuo metu visi (tam tarpe ir aš) propaguoja perdirbimą - rūšiavimą ir pan. Bet juk visai netrukus gali ateiti laikas, kai išmoksime co2 rinkti iš atmosferos ar momentaliai išskaidyti medžiagas, kurioms suirti dabar reikia šimtų metų. Tai viską keičia. Tas pats ir su žmogumi. Tokie dalykai kaip kūno regeneravimas, minčių skaitymas, žmonių galimybių upgrade'inimas ir pan. gali ženkliai pakeisti visą visuomenės funkcionavimo ir tai sąlygojančių 'tiesų' apibrėžimus. Kol kas tai dar ateityje, todėl čia tik šiaip, medžiaga pamąstymui..

    Antra, beveik off-topic, kodėl aš nelabai myliu Stefan'ą. Vienas iš įdomesnių ir libertarų sluoksniuose gan paplitusių jo 'išradimų' yra 'infiltrating the mafia' paradoksų. Gal minėjau jau kažkur anksčiau, bet kažkaip išlindo beskaitant citatas. Mintis yra ta, kaip teigia Stefan, kad norint pakeisti valstybę per politinį procesą yra tas pats kas infiltruotis į mafiją su tikslu tai padaryti labdaros organizaciją. T.y. neįmanoma. Skamba gražiai, kardinaliai, arba sutinki arba tavo logika buksuoja. Visgi, aš jo 'paradoksą' išsprendžiau. O sprendimas paprastas - klaidinga sąlyga, todėl ja remiantis iš principo negalima sukurti logiško sprendimo. Kadangi off-topic'as aš čia nesiplėsiu, bet tik noriu pasisakyti, kad ponas Stefan'as turi gerą iškalbą (ypač žiūrint jo YouTube kanalą), tačiau logiką, kaip ir visada, reikia nuodugniai ir skrupulingai tikrinti pačiam, net tikrai ne visada, kas pateikti įtaigiai, yra iš tiesų fundamentaliai teisinga. Tai nebūtinai tinka šiam straipsniui, bet šiaip, filosofinė mintis..

    AtsakytiPanaikinti
  2. Būtų įdomu kada padiskutuoti apie tą off-topic'ą, apie kurį čia užsiminei :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Hm. Truputį ir aš leptelsiu dėl 'objektyvios' etikos.
    Pirma - kiek žiūrinėjau tamstai labai svarbūs apibrėžimai, praktiškai visi straipsniai tik apibrėžinėjimai. Sutinku, kad tai esminis pagrindas diskusijai ir aiškumui, bet kartais apibrėžimas nupjauna visą ne-apibrėžtą ('pabėgačią' iš apibrėžimo) tikrovę.
    Nuo pirmo pereinant prie antro - 'objektyvi' etika 'egzistuoja' tik kaip žodelis 'objektyvi etika' - iš principo turinys buvo ir bus tuščias. Tamsta nekelia klausimo apie pati 'objektyvumą'. Apie pačią etiką. Išgirdus tokią frazę mane net truputį nupurtė - kur dar savo nosį kiš mokslas. Neturiu nieko prieš mokslą ir metodą, bet čia jau einama į absurdą - ne mokslo objektas tai ir niekada negalės juo buti. Aišku naudinga tai nagrinėti, bet tik tam, kad išsiaiškinti, kad truputi metodas ne ten ilindo. Kaip kad atsitiko su pozityvizmu, kuris bandė įkišti nosį į filosofiją. Nepavykęs projektas išėjo.

    Nagrinėti etika (kaip ir filosofiją) moksliškai - tėra žodžių žaismas, nesvarbu kaip įtikinamai tai skaitosi. Nes etika nuo pat pradžios buvo įtikinėjimas ir tiek. Įtikinėjo bažnyčia, dabar įtikinėja (per prievartą ar ne) valdžios aparatai, po šios knygos, anot tavęs, įtikinės mokslas.
    Jau dabar įtiknėja apie pasąmonę ir iš vaikystės gautus kompleksus ir kaip prisitaikyti visuomenėje (mokslinė etika?) - ko empiriškai niekada ir niekaip nepatikrinsi (objektyvi pasąmonė?)
    Kitaip sakant - objektyvi etika - eilinis blefas.

    Tai pradžiai tiek.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Andriau, paskaityk/paklausyk visą knygą (kurią kaip tik vakar pats baigiau klaustyti ir rekomentuoju visai žmonijai ;)) - viskas aprašyta logiškai, nuosekliai, (lyg ir) išbaigtai, paprastai ir suprantamai, su daugybe pavyzdžių; Giedriaus post'as tik trumpai apžvelgia, apie ką Stefan'as rašo šiame savo veikale.

    AtsakytiPanaikinti