šeštadienis, balandžio 25, 2009

Teigiami valstybės bruožai

Vienoje diskusijoje apie valstybės "paslaugas" žmonėms manęs paprašė išvardinti bent keletą teigiamų valstybės bruožų. Mano atsakymas buvo toks:
Teigiami valstybės bruožai yra tie patys, kaip kad ir privačių reketininkų - gina žmones nuo kitų valstybių (reketininkų); jei pasiseka būti globojamam geros valstybės (gerų reketininkų), gauni kalėdinį sveikinimą, per šventes nuolaidą duoklei; jei padedi valstybei (reketininkams) rinkti duoklę ar/ir kovoti su maištininkais fizine jėga ar/ir demagogine propaganda, gauni savo grobio dalį; jei gerai sutari su valstybe (reketininkais), gali naudodamasis jų pagalba susidoroti su tavo verslo konkurentais ir pan.
Gal yra daugiau svarbių, kuriuos pamiršau paminėti?

11 komentarų:

  1. Yra šis tas. Valstybinės „paslaugos“ - švietimas, mokslas, viešoji tvarka ir t.t. Vienąkart moki (mokesčiais) už teisę ateiti pas gydytoją, o kitąkart jau iš savo kišenės, kad dar ir gydytų. Panašiai ir visais kitais atvejais.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Maištininkams valstybė pakantesnė, nei pats pakančiausias reketininkas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pamirsot paminet, kad valstybiu yra skirtingu. Somalis skiriasi Sveicarijos. Antrosios privalumas, kad ji yra samoningu, laisvu, brandziu, atsakingu zmoniu savi-valdos forma. Ar kas geresnio uz laisvu zmoniu savi-valda yra sugalvota? - Tadas

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nelabai žinau ką reiškia savivalda, bet nematau jokio esminio skirtumo tarp Šveicarijos ir bet kokių kitokių autokratinių ar demokratinių diktatūrų.

    Sutinku, kad diktatorių būna geresnių ir blogesnių, tačiau nemanau, kad visuomenė, kurioje egzistuoja žmonių grupė, teisėtai galinti inicijuoti smurtą prieš kitus žmones (bet kokių rūšių diktatūros), yra geresnė nei visuomenė, kurioje smurtavimas prieš taikius žmones yra nelegalus (anarchija).

    AtsakytiPanaikinti
  5. Savivalda reiskia saves valdyma, self-government. Jusu pasamprotavimai per daug atitruke nuo realaus gyvenimo, jei neizvelgiat tokiu esminiu skirtumu. Prisipazinsiu, kad nei vienoj saly, kur teko gyvent, is valstybes smurto apskritai nesu patyres. Greiciau priesingai: jutau skirtinga apsaugos nuo ne is valstybes kylancio smurto lygi. Aisku, Somalio nemeginau, bet jei sakot, kad ir ten skirtumo nepajusciau, tai man neaisku, kame problema? - Tadas

    AtsakytiPanaikinti
  6. "Savivalda reiskia saves valdyma, self-government."

    Jei savivalda reiškia savęs valdymą, tai ką tai turi bendro su santvarka Šveicarijoje, kurioje vieni žmonės (valdžia) valdo kitus?

    "Prisipazinsiu, kad nei vienoj saly, kur teko gyvent, is valstybes smurto apskritai nesu patyres."

    Tai ir dauguma verslininkų, mokančių duoklę privačiam reketui bei paklūstančių reketininkų nurodymams nesiimti verslų, kuriais verčiasi reketininkų draugai, irgi iš reketininkų smurto nėra patyrę. Smurtą (ar grasinimų jo susilaukti) patiria nenorintys mokėti ir nenorintys paklusti terorui.

    AtsakytiPanaikinti
  7. 1. sveicarijoj vieni zmones kitu nevaldo, o zmones valdosi patys. tokia gi demokratijos, ypac tiesiogines, esme. ir ne tik sveicarijoj taip. kas per daiktas yra "valdzia"? niekur jis taip daznai nesutinkamas kaip is sovietines itakos neiisiverzianciame musu mastyme ir jo itakojamoje kalboje. valdzia, jei jau esat taip prilipes prie to zodzio, esam mes, zmones. tie zmones ir valdo save - kaip nori, ir kaip moka. visur skirtingai, ka pabreziau dar pirmam komentare. sakyt, kad musu reikalus tvarko mistine "valdzia" man panasu i sakyma, kad viska tvarko "dievas". man toks mastymas nepriimtinas, nes neskatina asmenines atsakomybes.

    2. pagal jusu reketine-teroro logika as savo pardaveja ar batu valytoja tureciau vadint teroristu-reketininku, nes pasirodo, kad bijodamas jo teroro-reketo protrukio susimoku uz paslaugas ir produktus. nepykit, bet jei aplink tik terozima ir reketininkus matot, vargu ar kokios teorijos bepades. beje, stebina toks siauras smurto traktavimas verslininku pavyzdyje.

    - Tadas

    AtsakytiPanaikinti
  8. 1. Demokratijoje žmonės savęs nevaldo, juos valdo valdžia, t.y. žmonių grupė, už kurią žmonės gali balsuoti. Jei gali balsuoti už tave valdysiančius žmones, tačiau negali rinktis savo valdovo arba rinktis valdovo neturėti apskritai, tai nėra savivalda (savęs valdymas), tai yra diktatūra - kai vieni žmonės valdo kitus. Tai, kad tau patinka tavo valdovai, esmės nekeičia, nes jei nepatiktų, turėti kitus arba neturėti valdovo apskritai teisės neturi.

    2. Batų pardavėjas negrasina tavęs nušauti ar uždaryti į rūsį, jei nepirksi jo batų. Jei atsisakai pirkti valdžios (ar kitokių reketininkų) paslaugas, jie geriausiu atveju tave uždaro į rūsį, o jei priešiniesi - nušauna. Batų pardavėjui moki ne todėl, kad bijai būti nušautas, o todėl, kad tau reikia batų ir tau tinka pardavėjo prašoma kaina. Valdžiai moki tik todėl, kad bijai būti nušautas, ir visiškai nesvarbu ar tau tų paslaugų, už kurias moki, kaina tinka ir ar tų paslaugų reikia apskritai. Tai, kad tau asmeniškai valdžios paslaugos ir kaina už jas tinka, esmės nekeičia, nes jei netiktų ir norėtum nemokėti, būtum nušautas.

    AtsakytiPanaikinti
  9. 1. nesuprantu keliu dalyku: a) kokia proga savo paskirta asmeni tureciau vadint "valdzia"; juk pvz mano reikalus tvarkancio advokato ar mano interesus atstovaujancio valdybos nario imonej "valdzia" nevadinu; tai cia klausimas, susijes su netiesiogine demokratija; jei gi gerai veikia, ja galim vadint savivalda, self-government; b) apie tiesiogine demokratija, kokia turi, sakykim, sveicarija, kur is esmes del kiekvieno istatymo - referendumas. valdzios ten ner, yra lygus pilieciai, kurie save valdo per savo paciu susikurtus instrumentus sudetingams procesams tvarkyt.

    2. nei viena valstybe, kur gyvenau, man negrasino nei mane saut, nei uzdarinet i rusi. nezinau, kur jus lankotes ar ka ten veikiat, jei tokiu grasinimu sulaukiat. jei nepatinka konkrecios bendruomenes savivaldos mechanizmai, lygiai kaip jei nepatinka kaip batu valytojas valo batus, nieks netrukdo susikraut lagamina ir keliaut pas kita. pasirinkimas (virs 200) siandien tam gerokai didesnis nei daugely prekiu ir paslaugu rinku. taigi jei nereketininkas-neteroristas jums yra koks lietuvos rinkos zaidejas, tokia pat yra ir lietuvos valstybe. nepatinka prekes ir paslaugos, megink taisyt padeti arba keliauk kitur. kur cia teroras? nes jei jau pereinam prie tokios terminologijos, tai teroras ir reketas yra mano santykis su tevais, seima, gimine, draugais ir t.t. absurdas juk. - Tadas

    AtsakytiPanaikinti
  10. 1. a) galėti balsuoti už tau patinkantį tavo valdovą ir paskui privalėti paklusti tam, už kurį nebalsavai, =/= rinktis.
    b) tiesioginė demokratija yra mob rule, kai dauguma turi teisę jėga versti paklusti, t.y. terorizuoti bei plėšti, mažumą. Nematau tame nieko teigiamo.

    2. Jau rašiau - jei tau tinka valdžios (reketininkų) paslaugos ir jų kaina ir todėl susimoki už jas savanoriškai, nereiškia, kad tai nėra reketas, t.y. kad gali už jas nemokėti jei tau jų nereikia ir dėl to nesusilaukti smurto. Teiginys, kad reketas nėra reketas, nes tu reketininkams moki savanoriškai nors ir neturi teisės atsisakyti jų paslaugų ir nemokėti (teisė palikti savo namus ir taip pabėgti nuo reketo nėra pasirinkimas), yra kvailas. Jei nesupranti tokių elementarių dalykų ir nematai skirtumo tarp reketo ir savanoriškų mainų, sorry, toliau diskutuoti nematau prasmės.

    AtsakytiPanaikinti
  11. 1 a) as su jokiais valdovais neturiu reikalu ir neplanuoju turet. taigi "paklusimo" klausimas man neaktualus. b) nesuprantu, prie ko cia dauguma ir tiesiogine demokratija. demokratijoj lygiai taip pat "plesti" gali ir mazma, kaip pvz lietuvoj, kur i rinkimus nieks neina ir jie nelabai ka lemia, nes itaka dalijamasi ne per juos.

    2 gali rinktis ir 200+ valstybiu ir kurtis namus, kur panorejes. kartoju: daugely rinku tokio plataus pasirinkimo neturi. tai arba vadink visus rinkos zaidejus, savo mama ir teti taip pat beje, reketininkais-teroristais, arba pareikim prie civilizuotos kalbos.

    Tadas

    AtsakytiPanaikinti