sekmadienis, rugpjūčio 30, 2009

"Nemokamos" medicinos kaina arba šių dienų JAV aktualijos

0 comments

Penn & Teller - The Vatican Is Bullshit

0 comments
Smagiai ir taikliai:

šeštadienis, rugpjūčio 22, 2009

Valiutų valdybos modelis ir devalvacija

7 comments
Turbūt viena iš populiariausių pastarųjų metų temų yra lito devalvacija - vieni kalba apie tai, kad devalvacija padėtų atgaivinti Lietuvos ekonomiką, kiti apie tai, kad devalvacija yra apskritai neišvengiama ir ji įvyks nepriklausomai nuo to naudinga ji daugumai žmonių ar ne.

Pirmiausia kas yra devalvacija? Tai yra staigus pinigų kiekio padidinimas, dėl kurio sumažėja tos valiutos vertė kitų valiutų ir realaus turto atžvilgiu. Dėl tokio veiksmo išlošia skolininkai bei valdžios draugai, kurie pirmieji gauna naujai nupieštus pinigus, o pralošia visi kiti žmonės. Kitaip tariant toks veiksmas atima realų turtą iš vienų (dažniausiai daugumos) ir atiduoda vienai ar kelioms suinteresuotoms grupuotėms. Taip pat pinigų kiekio padidinimas įsuka ekonomikos ciklus - paskatina daryti neatsipirksiančias investicijas (malinvestment) bei skatina kapitalo suvartojimą, o tai, priklausomai nuo to ar kredito ekspansija yra sustabdoma ar ne, neišvengiamai veda į vieną iš dviejų rezultatų: 1) jei kredito ekspansija vienokiais ar kitokiais būdais sustabdoma, atsitinka krizė, t.y. laikotarpis, per kurį žmonės yra priversti vartoti gerokai mažiau nei per prieš tai vykusį dirbtinį pakilimą idant sukaupti prieš tai suvartoto bei iššvaistyto neatsiperkantiems projektams realaus kapitalo, kuris būtinas tolesniam materialių gėrybių (daiktų, skirtų vartoti) kūrimui; 2) jei norint išlaikyti klestėjimo iliuziją kredito ekspansija yra vykdoma toliau eksponentiškai, toks kelias baigiasi hiperinfliacija, t.y. valiutos sunaikinimu.

Ar Lietuvai gresia neišvengiama devalvacija ir visi aukščiau išvardinti pragaištingi jos padariniai? Norint atsakyti į šį klausimą, reiktų suprasti kaip veikia valiutų valdybos modelis su 100% rezervų, kurį Lietuva naudoja nuo 1994 metų balandžio 1 dienos ir planuoja išlaikyti iki euro įvedimo (2009 liepos mėn. Lietuvos pabaigoje pinigų bazė buvo 10 602,704 mln Lt, užsienio valiutos atsargos - 14 384,2 mln Lt). Padėti suprasti kas tas valiutų valdybos modelis yra, pabandysiu paprastu hipotetiniu pavyzdžiu:

Tarkim Lietuvos bankas turi ~2,9 eurus, juos pavadinęs užsienio valiutos atsargomis nupaišo 10 litų ir pasižada bet kada už 3,45 litus duoti vieną eurą. Tarkim, kad apyvartoje yra visi 10 litų, visi 2,9 eurai guli LB kaip užsienio valiutos atsargos. Tarkime, kad Lietuvoje yra 1 komercinis bankas, minimali rezervų norma yra 10% (rezervai skaičiuojami kiekvienai valiutai atskirai, kaip kad ir yra dabar).

Laikui bėgant bankas pridalina žmonėms paskolų už 90Lt, todėl viso pinigų rinkoje pasidaro 100Lt. Jei vieną dieną visi litų turėtojai sugalvoja sukonvertuoti visus savo litus (tiek grynus, tiek turimus sąskaitose) bei visas savo turimas paskolas į eurus, tas be jokių problemų gali būti padaryta – komercinis bankas pakeičia popierinius litus į eurus Lietuvos banke, sąskaitose esančius pinigus komercinis bankas sukonvertuoja padalindamas juos iš 3,45 ir prirašydamas euro ženkliuką šalia. Rezultate visi popieriniai litai guli LB, apyvartoje yra tik eurai (2,9 popierinių eurų ir 26,1 eurų sąskaitose), komercinis bankas reikalavimą turėti 10% rezervų kaip vykdė, taip ir vykdo.

Tačiau toks atvejis yra tik hipotetinis – mokėti mokesčius ir atsiskaitinėti už prekes užsienio valiuta yra draudžiama, todėl žmonės yra priversti turėti litų bent jau tiek, kiek reikia šiems veiksmams atlikti, kas reiškia, kad visų litų į užsienio valiutą žmonės nepasikeis niekaip, nors techniškai tą padaryti ir nebūtų jokių problemų.

Jei žmonės dėl bet kokių priežasčių užsimano sukonvertuoti savo indėlius į eurus, tačiau paimtų paskolų litais į eurus konvertuoti nenori, komercinis bankas norėdamas išlaikyti privalomą rezervų normą yra priverstas didinti palūkanas litais (tiek liborą, tiek palūkanas už indėlius), taip mažindamas norą skolintis litais bei didindamas norą dėti indėlius litais. Litų apyvartoje padaugėjus, palūkanų norma litais nukrenta.

Kaip matom iš pavyzdžio, valiutų valdybos modelis su 100% rezervų yra geras tuo, kad laikantis jo niekaip negali atsitikti taip, kad visa vietos valiuta negalėtų būti pakeista užsienio valiuta. Sprendimas devalvuoti valiutą tokiu atveju gali būti tik politinis, kai lobistinės grupės nesutinka su jiems skirtų išmokų iš biudžeto sumažinimu (arba reikalauja iš valdžios naujų pinigų) ir politikai paklūsta jų reikalavimams valiutų valdybos modelį panaikindami, pripiešdami naujų vietinių pinigų ir išdalindami juos jų reikalaujantiems, arba jei turintys paskolų litais nusprendžia apiplėšti skolintojus ir tą susitarę su valdžia ir padaro.

Teoriškai gali būti ir trečia priežastis - užsienio valiutos atsargų LB gali turėti mažiau nei oficialiai deklaruoja, tačiau ši rizika mano manymu yra menka. Ar neklystu, parodys laikas.