šeštadienis, rugpjūčio 22, 2009

Valiutų valdybos modelis ir devalvacija

Turbūt viena iš populiariausių pastarųjų metų temų yra lito devalvacija - vieni kalba apie tai, kad devalvacija padėtų atgaivinti Lietuvos ekonomiką, kiti apie tai, kad devalvacija yra apskritai neišvengiama ir ji įvyks nepriklausomai nuo to naudinga ji daugumai žmonių ar ne.

Pirmiausia kas yra devalvacija? Tai yra staigus pinigų kiekio padidinimas, dėl kurio sumažėja tos valiutos vertė kitų valiutų ir realaus turto atžvilgiu. Dėl tokio veiksmo išlošia skolininkai bei valdžios draugai, kurie pirmieji gauna naujai nupieštus pinigus, o pralošia visi kiti žmonės. Kitaip tariant toks veiksmas atima realų turtą iš vienų (dažniausiai daugumos) ir atiduoda vienai ar kelioms suinteresuotoms grupuotėms. Taip pat pinigų kiekio padidinimas įsuka ekonomikos ciklus - paskatina daryti neatsipirksiančias investicijas (malinvestment) bei skatina kapitalo suvartojimą, o tai, priklausomai nuo to ar kredito ekspansija yra sustabdoma ar ne, neišvengiamai veda į vieną iš dviejų rezultatų: 1) jei kredito ekspansija vienokiais ar kitokiais būdais sustabdoma, atsitinka krizė, t.y. laikotarpis, per kurį žmonės yra priversti vartoti gerokai mažiau nei per prieš tai vykusį dirbtinį pakilimą idant sukaupti prieš tai suvartoto bei iššvaistyto neatsiperkantiems projektams realaus kapitalo, kuris būtinas tolesniam materialių gėrybių (daiktų, skirtų vartoti) kūrimui; 2) jei norint išlaikyti klestėjimo iliuziją kredito ekspansija yra vykdoma toliau eksponentiškai, toks kelias baigiasi hiperinfliacija, t.y. valiutos sunaikinimu.

Ar Lietuvai gresia neišvengiama devalvacija ir visi aukščiau išvardinti pragaištingi jos padariniai? Norint atsakyti į šį klausimą, reiktų suprasti kaip veikia valiutų valdybos modelis su 100% rezervų, kurį Lietuva naudoja nuo 1994 metų balandžio 1 dienos ir planuoja išlaikyti iki euro įvedimo (2009 liepos mėn. Lietuvos pabaigoje pinigų bazė buvo 10 602,704 mln Lt, užsienio valiutos atsargos - 14 384,2 mln Lt). Padėti suprasti kas tas valiutų valdybos modelis yra, pabandysiu paprastu hipotetiniu pavyzdžiu:

Tarkim Lietuvos bankas turi ~2,9 eurus, juos pavadinęs užsienio valiutos atsargomis nupaišo 10 litų ir pasižada bet kada už 3,45 litus duoti vieną eurą. Tarkim, kad apyvartoje yra visi 10 litų, visi 2,9 eurai guli LB kaip užsienio valiutos atsargos. Tarkime, kad Lietuvoje yra 1 komercinis bankas, minimali rezervų norma yra 10% (rezervai skaičiuojami kiekvienai valiutai atskirai, kaip kad ir yra dabar).

Laikui bėgant bankas pridalina žmonėms paskolų už 90Lt, todėl viso pinigų rinkoje pasidaro 100Lt. Jei vieną dieną visi litų turėtojai sugalvoja sukonvertuoti visus savo litus (tiek grynus, tiek turimus sąskaitose) bei visas savo turimas paskolas į eurus, tas be jokių problemų gali būti padaryta – komercinis bankas pakeičia popierinius litus į eurus Lietuvos banke, sąskaitose esančius pinigus komercinis bankas sukonvertuoja padalindamas juos iš 3,45 ir prirašydamas euro ženkliuką šalia. Rezultate visi popieriniai litai guli LB, apyvartoje yra tik eurai (2,9 popierinių eurų ir 26,1 eurų sąskaitose), komercinis bankas reikalavimą turėti 10% rezervų kaip vykdė, taip ir vykdo.

Tačiau toks atvejis yra tik hipotetinis – mokėti mokesčius ir atsiskaitinėti už prekes užsienio valiuta yra draudžiama, todėl žmonės yra priversti turėti litų bent jau tiek, kiek reikia šiems veiksmams atlikti, kas reiškia, kad visų litų į užsienio valiutą žmonės nepasikeis niekaip, nors techniškai tą padaryti ir nebūtų jokių problemų.

Jei žmonės dėl bet kokių priežasčių užsimano sukonvertuoti savo indėlius į eurus, tačiau paimtų paskolų litais į eurus konvertuoti nenori, komercinis bankas norėdamas išlaikyti privalomą rezervų normą yra priverstas didinti palūkanas litais (tiek liborą, tiek palūkanas už indėlius), taip mažindamas norą skolintis litais bei didindamas norą dėti indėlius litais. Litų apyvartoje padaugėjus, palūkanų norma litais nukrenta.

Kaip matom iš pavyzdžio, valiutų valdybos modelis su 100% rezervų yra geras tuo, kad laikantis jo niekaip negali atsitikti taip, kad visa vietos valiuta negalėtų būti pakeista užsienio valiuta. Sprendimas devalvuoti valiutą tokiu atveju gali būti tik politinis, kai lobistinės grupės nesutinka su jiems skirtų išmokų iš biudžeto sumažinimu (arba reikalauja iš valdžios naujų pinigų) ir politikai paklūsta jų reikalavimams valiutų valdybos modelį panaikindami, pripiešdami naujų vietinių pinigų ir išdalindami juos jų reikalaujantiems, arba jei turintys paskolų litais nusprendžia apiplėšti skolintojus ir tą susitarę su valdžia ir padaro.

Teoriškai gali būti ir trečia priežastis - užsienio valiutos atsargų LB gali turėti mažiau nei oficialiai deklaruoja, tačiau ši rizika mano manymu yra menka. Ar neklystu, parodys laikas.

7 komentarai:

  1. "Tarkim Lietuvos bankas turi ~2,9 eurus, juos pavadinęs užsienio valiutos atsargomis nupaišo 10 litų ir pasižada bet kada už 3,45 litus duoti vieną eurą. Tarkim, kad apyvartoje yra visi 10 litų, visi 2,9 eurai guli LB kaip užsienio valiutos atsargos. Tarkime, kad Lietuvoje yra 1 komercinis bankas, minimali rezervų norma yra 10% (rezervai skaičiuojami kiekvienai valiutai atskirai, kaip kad ir yra dabar).

    Laikui bėgant bankas pridalina žmonėms paskolų už 90Lt, todėl viso pinigų rinkoje pasidaro 100Lt."

    Jeigu modelis galiotų, bankų išduotų paskolų kiekis būtų lygi indėlių skaičiui minus atsargos. Akivaizdu, kad taip nėra.

    Stephen Keen: Neoclassical Economics: mad, bad, and dangerous to know
    http://www.debtdeflation.com/blogs/2009/03/24/neoclassical-economics-mad-bad-and-dangerous-to-know/

    AtsakytiPanaikinti
  2. "Jeigu modelis galiotų, bankų išduotų paskolų kiekis būtų lygi indėlių skaičiui minus atsargos. Akivaizdu, kad taip nėra."

    Pirmiausia - mano modelyje nefigūruoja bankų nuosavas kapitalas, kas mano pavyzdžio esmės nekeičia, tačiau tavo išvadą keičia. Nepaisant to, net jei bankų nuosavo kapitalo ir nebūtų, tavo teiginys būtų teisingas tik idealiu atveju, jei bankas laikytų rezervuose leistiną minimumą, visais kitais atvejais tavo teiginys klaidingas. Pvz.:

    Banko nuosavas kapitalas 0, indėlių 10, rezervų 1, paskolų 5. Indėliai-atsargos=/=visi pinigai.

    Antra - tiek dalinių rezervų sistema, tiek valiutų valdyba veikia lygiai taip, kaip kad aprašiau.

    "Stephen Keen: Neoclassical Economics: mad, bad, and dangerous to know"

    Permečiau akim, bet, sorry, nematau prasmės gaišti laiką idant surodyti pirštu į kiekvieną prieštaravimą. Bičas su užsidegimu perrašinėja Keynes'o klaidas, kurios yra daugelio ekonomistų daug kartų aiškiai įvardintos, ir jaučiasi atradęs Ameriką.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Į tavo modelio rėmus niekaip netelpa faktas, kad bankų paskolų yra daugiau, nei indėlių.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kadangi bankai turi nuosavo kapitalo, viskas kuo puikiausiai telpa. Beje tai ne mano modelis, o dalinių rezervų sistema su valiutų valdyba, kuri ir yra naudojama Lietuvoje :)

    Kaip veikia dalinių rezervų sistema mano supratimu teisingai išaiškinta čia: http://www.youtube.com/watch?v=sanOXoWl0kc

    Kaip veikia valiutų valdybos modelis vienos nuorodos neturiu, tą remdamasis įvairaiis šaltiniais išsiaiškinau pats. Jei žinai, kad aš kažkur klystu ir yra kaip nors kitaip - neslėpk :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Bankai gali sau leisti skolinti pinigus, kurių realiai skolinimo momentu dar patys neturi. Ši procedūra visiškai analogiška naked short selling praktikai finansų rinkose. Privalomąsias atsargas turi teisę kaupti vėliau, pvz. Lietuvoje - sekančio po kredito išdavimo mėnesio antroje pusėje (tiksliai neatsimenu dienos). Tas procesas YRA pinigų gamyba, o pinigai YRA kreditas.

    Apie tai gal šimtą kartų rašė savo bloge neo-keynesistas Stephen (Steve) Keen, ir tuos argumentus Tau jau siūliau perskaityti.

    Čia konkretus procese betarpiškai dalyvavusio žmogaus nupasakojimas:
    Neoclassical Nonsense.

    Naked short selling, žinoma, yra išrinktųjų privilegija.

    Taigi, nors 'Money as Debt' pati idėja yra teisinga, procesą jie savo filmuke aprašo neteisingai, o jų siūlomi pinigų receptai neatlaiko kritikos.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Beje, teiginys, kad "bankai turi nuosavo kapitalo ir viskas kuo puikiausiai telpa" yra irgi klaidingas - bankų nuosavas kapitalas nėra kuo nors ypatingas priedas prie privalomųjų atsargų, galintis paaiškinti paskolų masės, didesnės už pinigų masę prieštaravimą.

    Kapitalas yra tiesiog aktyvai, jie apskritai nenaudojami (tiesiog neįtraukti) į aptariamą frakcinės-rezervinės pinigų sistemos modelį.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Ačiū už nuorodą, pabandysiu paskaityti. Dėl Stephen (Steve) Keen - gal jis apie dalinių rezervų sistemą parašęs ir gerai, tačiau pradėjęs skaityti tavo linką nuo pradžių iki to nepriėjau, per daug buvo visokių neteisybių :)

    Dėl Money As Debt filmuko, tai jo, jų siūlomi vaistai yra visiškas briedas, kažkaip net nemačiau reikalo to akcentuoti :) Tačiau kaip veikia fractional reserve sistema mano supratimu paaiškinta yra iš principo teisingai, todėl tą jo dalį ir siunčiau.

    Kas liečia nuosavą kapitalą, tai lyg ir nėra taip kaip tu sakai, bet galiu klysti. Mano supratimu yra taip, kaip papasakota Money As Debt filmuke - t.y. kad bankai gali paskolinti (nuosavas kapitalas)/(rezervų norma), t.y. jei rezervai 10%, paskolinti gali 10x nuosavo kapitalo, tačiau indėlių paskolinti gali tik (indėliai)x(1-rezervų norma), t.y. 90% indėlių. Bet tai niekaip neįtakoja mūsų diskusijos objekto - valiutų valdybos modelio. Jei vis tik kaip nors įtakoja, būtų įdomu išgirsti argumentus.

    AtsakytiPanaikinti