ketvirtadienis, spalio 29, 2009

Ekonomikos stimuliavimas

Populiarioje spaudoje dažnai pasirodo straipsnių apie ekonomikos stimuliavimą. Kas tas stimuliavimas iš tikrųjų yra ir ką iš tikrųjų stimuliuoja valdžios ir centrinių bankų veiksmai?

Pirmiausia reiktų suprasti, kad realių ribotų resursų kiekvienu laiko momentu yra ribotas kiekis (dėl to jie ir vadinami ribotais resursais) ir nereguliuojamoje rinkoje tie resursai rinkos dalyvių yra paskirstyti taip, kad geriausiai tenkintų pačių rinkos dalyvių poreikius. Žmonių gerbūvis priklauso nuo anksčiau sukaupto ribotų resursų kiekio - kuo daugiau jų yra prikaupta, tuo aukštesnė visuomenės gerovė yra pasiekta.

Po ekonomikos stimuliavimo sąvoka paprastai būna pasislėpę:
  1. naujų pinigų prigaminimas vienais ir kitais būdais ir tų naujų pinigų vienais ar kitais būdais atidavimas kažkuriems rinkos dalyviams (dažniausiai geriausiai susiorganizavusiems ir turintiems didžiausią politinę įtaką - pirmiausia valdžiai, paskui finansų sektoriui - bankams - ir didiesiems verslams);
  2. valdžios pasiskolinimas užstatant mus visus ir tų paskolintų pinigų išdalinimas geriausiai susiorganizavusioms suinteresuotoms grupuotėms, kurių dalis paminėta pirmame punkte.
Abu šie punktai nei padidina ribotų resursų kiekį, nei pakeičia tikruosius žmonių norus, kurių vedami tie žmonės paskirsto ribotus resursus taip, kad pirmiausia būtų patenkinti svarbesni jų poreikiai ir tik paskui mažiau svarbūs. Tai ką gi jie gali pastimuliuoti?

Naujų pinigų gaminimas ir dalinimas suinteresuotoms grupėms (tuo pačiu metu dar ir sumažinant palūkanų normą) anksčiau sukauptus ribotus resursus iššvaisto bei įsuka ekonomikos ciklus. Apie anksčiau prigamintus ir pridalintus naujus pinigus labai greitai būna pamirštama, o po tokių veiksmų atsitikus neišvengiamai pridarytų klaidų korekcijai, yra vėl pradedama tomis pačiomis priemonėmis, dėl kurių ir atsitiko krizė, ekonomiką "stimuliuoti" toliau.

Valdžios skolinimasis ir pinigų dalinimas toms suinteresuotoms grupuotėms, kurioms laisva valia niekas paskolinti nesutinka (nes mano, kad yra svarbesnius žmonių poreikius tenkinančių sričių), nukreipia ribotus resursus į tas sritis, kurios tenkina mažiau svarbius žmonių poreikius, todėl labiau svarbūs lieka nepatenkinti, kitaip tariant riboti resursai iššvaistomi.

Kokia išvada? Ogi tokia, kad valdžios ekonomikos stimuliavimas stimuliuoja anksčiau sukauptų ribotų resursų iššvaistymą, taigi gerovės mažėjimą, o ne didėjimą, kaip kad stimulų šalininkai oficialiai deklaruoja. Ir tokie veiksmai yra naudingi tik tuos stimulus gaunančiai mažumai, o žalingi visiems kitiems žmonėms, kurie už tokį jų pačių skurdinimo stimuliavimą yra priverčiami sumokėti jėga.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą