penktadienis, spalio 16, 2009

Moralė

Dažnai girdžiu pasakymus, kad moralės normos nėra universalios, nes žmogus A atlikdamas veiksmą X žmogaus B atžvilgiu gali tą veiksmą X vertinti skirtingai nei žmogus B. Tai yra visiška tiesa, bet mano supratimu čia yra daroma esminė klaida. Moralė tai nėra mano paties vertinimas mano veiksmų, kurie daro poveikį kitiems žmonėms. Moralė yra kai žmogus, kuriam daro poveikį mano veiksmai, juos įvertina kaip darančius jam žalą (amoralius), arba neturinčius jam poveikio ar jam naudingus (moralius).

Nežinant ką apie A veiksmą X mano B, tačiau žinant, kad A iš veiksmo X atlikimo turi naudos, neįmanoma pasakyti ar tas veiksmas yra moralus ar ne. Pvz. jei A muša B ir nėra žinoma ką apie tai mano B, neįmanoma pasakyti ar A veiksmas yra moralus ar ne. Jei yra sužinoma, kad A muša B bizūnėliu prieš tai B to paprašius, A veiksmai bus moralūs. Jei pasirodo, kad B jį mušti sutikimo nedavė, A veiksmai bus objektyviai amoralūs nepriklausomai nuo to ar A juos atlikdamas patiria malonumą (naudos) ar ne ir nepriklausomai nuo to ar A juos laiko moraliais ar ne.

O kaip su atveju, kai A jaučiasi blogai dėl to, kad B neatlieka veiksmo X? Pvz. A jaučiasi blogai, jei B jam neduoda pinigų. Tokiu atveju B elgesys bus moralus, nes amoralūs gali būti veiksmai, o ne jų nebuvimas, o jei A priverstų B duoti pinigų prieš B valią, A veiksmas būtų amoralus. Bet net jei ir manyti, kad galėtų būti amoralūs ne tik veiksmai, bet ir veiksmų nebuvimas, turėtume amoralų pasaulį, kuriame visi žmonės vienu metu niekaip negalėtų būti moraliais.

Reziume:

1. Žmogaus A veiksmas X bus objektyviai amoralus, jei dėl to veiksmo nukentės B.
2. Kadangi visi aktyvūs veiksmai, kurie yra atliekami prieš tų žmonių, kuriems jie daro poveikį, valią, visų tų žmonių bus vertinami kaip amoralūs, moralė yra universali.
3. Kadangi neįmanoma realizuoti sistemos, kurioje galėtų būti amoralus veiksmų nebuvimas, veiksmų nebuvimas negali būti amoralus.

9 komentarai:

  1. Trumpas ir logiškai aiškus rašinėlis - labai patiko. Keli iškilę klausimėliai:

    1) "Bet net jei ir manyti, kad galėtų būti amoralūs ne tik veiksmai, bet ir veiksmų nebuvimas, turėtume amoralų pasaulį, kuriame visi žmonės vienu metu niekaip negalėtų būti moraliais"

    Kiek suprantu, teiginio esmė tokia: jeigu neveikimas būtų amoralus, visi žmonės negalėtų būti moralūs vienu metu - todėl neveikimas negali būti amoralus? Jei taip, neaišku, kaip padaryta ši išvada? Pvz. neaišku, kodėl visi žmonės privalo galėti būti moralūs tuo pačiu metu?

    2) Sakykime A atlieka veiksmą X įtakojantį B; B
    tai nepatinka; tas pats A veiksmas nukreiptas į C, pastarajam patinka; moralus ar amoralus yra pats A veiksmas X?

    AtsakytiPanaikinti
  2. 1. Į šitą klausimą galima pažiūrėti iš keleto kampų.

    Pirmiausia jei manyti, kad ir veiksmas, ir jo nebuvimas, gali būti amoralūs, taip pat jei manyti, kad nuo amoralių veiksmų (šiuo atveju ir nuo jų nebuvimo) gintis yra moralu (kitaip nebūtų logiška), kaip reiktų išspręsti tokį uždavinį?

    A nori, kad B atliktų veiksmą X, B atlikti veiksmo X nenori. Jei A bandys priversti B atlikti veiksmą X prieš jo valią, elgsis vienu metu ir moraliai (gynyba nuo B neveikimo) ir amoraliai (agresija prieš B). Tuo tarpu B gindamasis nuo A agresijos lygiai taip pat elgsis vienu metu moraliai ir ne. Šiuo atveju tiek A, tiek B vienu metu bus ir moralūs ir amoralūs, kas yra absurdiška.

    Jei pažiūrėti į reikalą kitu kampu - per žmonių teises, A reikalauti, kad B atliktų kokį nors veiksmą, neturi jokio teisėto pagrindo, kadangi B jam nepriklauso - B priklauso tik sau. O visi neteisėti veiksmai yra amoralūs. Norint A reikalavimą padaryti moraliu, reiktų įrodyti, kad B priklauso A, o tai padaryti gali būti nelengva.

    2. Pats veiksmas savyje neturi moralinio vertinimo. Pvz. mušimas pats savaime nėra nei moralus, nei amoralus. Vertinti ar veiksmas moralus ar ne galima tik konkrečiu atveju žinant to veiksmo poveikį kitiems žmonėms, todėl tavo pavyzdyje pirmu atveju veiksmas X bus amoralus, antru atveju moralus.

    Jeigu ką gali prisiminti pasaką kaip zuikis dainuodamas lopšinę mešką migdė :) Toje pasakoje zuikis elgėsi amoraliai, nes jo dainavimas meškai miegoti trukdė, kai kitu atveju lopšinės dainavimas galėtų būti moralus, pvz. dainuojant ją vaikui, kuriam dainavimas užmigti padeda.

    Šiaip šitais klausimais labai gerai yra prirašęs ir prikalbėjęs toks Stefan Molyneux, kurio visas knygas ir visus podcast'us (nors jų visų ir nesu perklausęs :) ) stipriai rekomenduoju. Beje apie vieną jo knygutę trumpai esu rašęs čia.

    AtsakytiPanaikinti
  3. OK, ačiū - good stuff :)

    (1) Tada išeina, kad jei tu skęsti, o aš stoviu ir žiūriu, nieko nedarydamas, tai nėra amoralu? Arba jei tave ištinka infarktas, o aš nekviečiu medicininės pagalbos?

    (2) Tada kaip man žinoti, kurie mano veiksmai tavo atžvilgiu bus amoralūs (kad galėčiau jų išvengti), jei aš nesu telepatas?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Džiaugiuosi, kad kažkam mano mintys yra įdomios :)

    1. Nematau kaip būtų galima padaryti išvadą, kad tavo išvardintais atvejais veiksmų nebuvimas būtų amoralus, nebent būtų žinoma, kad veiksmų nedarantis prieš tai laisva valia buvo įsipareigojęs šiuos veiksmus tokioje situacijoje atlikti ir susitarimo nesilaikė.

    2. Bendru atveju reikėtų naudotis common sense, o jei kyla abejonių - paklausti.

    Beje norint gyvenime nesielgti amoraliai net ir turint gerų tikslų reikia labai atsargiai daryti gerus darbus, nes pvz. pervedus bobutę per gatvę netikėtai galima sužinoti, kad jai į kitą pusę visai nereikėjo :)

    Deja realiame gyvenime labai daug žmonių apie tai nesusimąsto, ypač jei kalba eina ne apie daug lengviau pastebimą fizinį, o apie psichologinį smurtą, ir ypač tėvų santykiuose su vaikais. Kadangi turiu 2 metų bamblį, tai ši tema ganėtinai aktuali, jei nepatingėsiu, kada padarysiu atskirą įrašą ar gal net kelis apie tai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Stefan Molyneux aš esu kažkiek skaitęs / klausęs - įdomus žmogelis for sure. Pats matomai esi giliau su visu tuo susipažinęs, todėl ir įdomu pabendrauti :) Visais atvejais dėkingas už atsakymus, ir toliau su įdomumu lauksiu naujų įrašų.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Giedriau, gal tu nustok tikėti šitomis apgailėtinomis nesąmonėmis apie teisingą ir objektyvią moralę, ką?

    Pasiklausyk geros kritikos iš libertaro lupų:

    The Fundamental Flaw of UPB
    http://www.youtube.com/watch?v=hTP-ChmEE5g

    Digging Deeper Into UPB
    http://www.youtube.com/watch?v=loBdDh9V-1E&feature=related

    Atheist Meta-Ethics: Neo-Nihilism
    http://www.youtube.com/watch?v=pmGL8NQ519Q

    Malonaus.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Jaučiuosi iššvaistęs pusvalandį nesąmonių klausymui. Panašu, kad būsi eilinį kartą susikonvertavęs į naują filosofiją, deja šį kartą į nelabai vykusią.

    Pirmuose dvejuose link'uose bičas kritikuoja UPB nesuprasdamas elementaraus dalyko, kuris slypi pačiame UPB pavadinime - Universally Preferable Behaviour, t.y. kad absoliuti dauguma žmonių tam tikrus jų atžvilgiu prieš jų valią atliekamus veiksmus visada laikys (a)moraliais. Apie šį faktą(!) visa Molyneux'o knyga ir sukasi, o kritikuotojas tai kaip tik ir ignoruoja. Beje lygiai tą patį faktą ignoruoja ir tavo naujas draugas nihilistas trečiame link'e.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Problemėlė – sąvoka „nukentės“ visiškai subjektyvi.
    Va Jonas nori gauti darbą. Bet Petras sudalyvauja tame pačiame konkurse ir nukonkuruoja Joną. Jonas yra tvirtai įsitikinęs, kad nukentėjo dėl šių Petro veiksmų. Tai konkuruoti amoralu?
    Arba verslininkas Antanas nusipirko sklypą prie ežero ir (pažeisdamas galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus) atsitvėrė pakrantės gabalą. Pranas negali prie pakrantės prieiti ir jaučiais nuskriaustas. Tai aptverti savo nuosavybę yra amoralu? :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. RB rašė:

    "Problemėlė – sąvoka „nukentės“ visiškai subjektyvi."

    Dėkui už pastebėjimą, panašu, kad man reikėjo aiškiau įvardinti kontekstą, kuriame naudoju šią savoką. Pasirodo klaidingai maniau, kad jis visiems skaitytojams bus aiškus.

    Taigi, pirmiausia noriu pastebėti, kad bet kokios moralinės teorijos skiriamasis bruožas yra tai, kad ji apibrėžia kada galima naudoti smurtą ar jo išvengti.

    Taip pat noriu pastebėti, kad kalbant apie moralę visada yra kalbama apie taisykles, kurios apibrėžia veiksmus, kurie kalbėtojo manymu yra universaliai (ne)pageidaujami. Pvz. taisyklė (moralės norma) "prievartauti yra amoralu" reiškia "aš pageidauju, kad niekas niekada nieko neprievartautų" (žr. plačiau).

    Iš kur žinoti ar žmogų prievartauja, ar ne, t.y. ar veiksmai prieš jį atliekami prieš jo valią ir jis kenčia, ar su jo sutikimu ir jis patiria malonumą? Vienintelis būdas sužinoti yra paklausti jo paties - apie ką ir yra šis mano įrašas.

    Taigi, šiame kontekste sąvoka "nukentės" yra visiškai tinkama.

    Galim panagrinėti tavo pavyzdžius:

    "Jonas nori gauti darbą. Bet Petras sudalyvauja tame pačiame konkurse ir nukonkuruoja Joną. Jonas yra tvirtai įsitikinęs, kad nukentėjo dėl šių Petro veiksmų. Tai konkuruoti amoralu?"

    Jei manyti, kad moralinė taisyklė "konkuruoti dėl darbo yra amoralu" yra teisinga IR vienintelė, ji turėtų galioti ir Jonui, t.y. jis neturėtų galėti teisėtai dirbti (ar bent jau bandyti įsidarbinti) niekur, kur galėtų norėti įsidarbinti bet kas kitas, taigi visi žmonės gyventų natūriniame ūkyje, o tavo suformuluota problema niekada neiškiltų.

    Jei manyti, kad ši moralinė taisyklė yra dalis moralinės taisyklių sistemos, kurioje yra ir taisyklė "smurtauti prieš nesmurtaujančius yra amoralu", turime prieštaravimą, nes norint įgyvendinti taisyklę "konkuruoti dėl darbo amoralu" (1) tektų pažeisti taisyklę "smurtauti prieš nesmurtaujančius amoralu" (2), todėl turime rinktis: a) ar manyti, kad pirmoji taisyklė yra klaidinga ir turėti klestinčią savanoriškais mainais besinaudojančią visuomenę; b) ar manyti, kad antroji taisyklė yra klaidinga ir turėti visuomenę, kurioje visi norėdami būti moralūs be sustojimo smurtauja prieš visus tol, kol nelieka nei vieno gyvo.

    "[V]erslininkas Antanas nusipirko sklypą prie ežero ir (pažeisdamas galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus) atsitvėrė pakrantės gabalą. Pranas negali prie pakrantės prieiti ir jaučiais nuskriaustas. Tai aptverti savo nuosavybę yra amoralu?"

    Šiame pavyzdyje jau yra padaryta prielaida, kad nuosavybės teisės egzistuoja, taigi sutinkama, kad egzistuoja ir moralinė taisyklė "pažeisti kito žmogaus nuosavybės teisę yra amoralu". Vėl gi turime prieštaravimą, reiškia bent viena moralinė taisyklė yra neteisinga. Jei neteisinga taisyklė "pažeisti kito žmogaus nuosavybės teisę yra amoralu", reiškia žmonės nuosavybės teisių neturi, taigi jie negali teisėtai naudotis niekuo - netgi savo kūnu. Tokiu atveju tiek Antanas, tiek Petras turėtų kuo greičiau nustoti naudotis savo plaučiais, o tą padarius po kelių minučių nebeliktų problemos nei dėl ežero, nei dėl tvoros. Priešingu atveju taisyklė "aptverti savo nuosavybę yra amoralu" yra klaidinga.

    AtsakytiPanaikinti