trečiadienis, spalio 21, 2009

Pinigai

Žmonių gaminamos ir vartojamos prekės yra labai skirtingos. Įvairių prekių likvidumas skiriasi, kai kurios prekės savo savybes išlaiko ilgiau, kai kurios trumpiau, taip pat kai kurias prekes padalinti yra lengviau, kai kurias sunkiau. Atsiradus darbo pasiskirstymui, pasidarė racionalu savo darbo vaisius išsikeisti į likvidžiausias ilgiausio galiojimo ir lengvai padalinamas prekes, kurias vėliau galima pasikeisti į tai, ko reikia vartojimui ar investicijoms.

Pinigai nereguliuojamoje rinkoje yra likvidžiausia, ilgo galiojimo bei lengvai padalinama prekė, kuri apart savo tiesioginės paskirties yra naudojama kaip mainų priemonė. Ši prekė, kaip ir visos kitos prekės, yra ribotas resursas, turintis savo paklausą ir pasiūlą ir kainą, taip pat vienintelis teisėtas būdas kaip žmonėms gauti pinigų nereguliuojamoje rinkoje yra išsimainyti turimus daiktus į pinigus su tuo, kas tavo daiktus vertina labiau nei turimus pinigus. Istoriškai susiklostė, kad pinigais žmonės ėmė laikyti brangiuosius metalus dėl jų savybių, atitinkančių universalioms mainų priemonėms keliamus reikalavimus.

Visi pinigai bet kuriuo laiko momentu yra kažkieno nuosavybė (santaupos), nėra net mažiausio laikotarpio, kurio metu pinigai būtų ne kažkieno nuosavybė ir būtų "cirkuliacijoje", todėl negalima pinigų skirstyti į cirkuliuojančius ir santaupas. Aiškinimas, kad žmonės per daug pinigų kaupia yra visiškai subjektyvus - tai yra asmeninė taip manančio nuomonė. Nėra jokio būdo kaip objektyviai nustatyti koks santaupų dydis žmonėms yra pakankamas, kiekvienas žmogus kiekvienu laiko momentu nusprendžia pats kiek santaupų jis nori turėti.

Kiek konkrečiu laiko momentu konkretūs žmonės nori turėti pinigų, priklauso nuo to kaip jie vertina neapibrėžtumų kupiną ateitį. Jei tų žmonių manymu ateities neapibrėžtumas išauga, jie laikyti pinigų norės daugiau, jei neapibrėžtumas sumažėja - pinigų turėti norės mažiau. Kitaip tariant pasikeitus žmonių ateities vertinimui, pasikeis pinigų paklausa ir pasiūla.

Tačiau reikia neužmiršti, kad žmonėms reikia ne pačių pinigų, o galimybės už juos įsigyti realių prekių ir paslaugų. Norėdami padidinti santaupų kiekį, žmonės nori ne turėti daugiau pinigų, bet padidinti savo galimybes įsigyti daugiau prekių ir paslaugų. Esant sąlyginai nekintančiam pinigų kiekiui, pinigai puikiai patenkina šiuos žmonių poreikius pabrangdami jų paklausai išaugus ir atpigdami jų paklausai sumažėjus.

4 komentarai:

  1. Pora netikslumų:

    -Pinigai nebūtinai turi būti prekė (commodity), net laisvoje visuomenėje.
    -Pinigai gali būti neribotas "resursas". Fiat money is also money.
    -Mainai ne vienintelis būdas gauti pinigų. Be kita ko pinigų galima išsikasti, užsiauginti ir t.t.
    -Noras turėti pinigų "rankoje" nebūtinai susijęs su ateities neapibrėžtumu, galima žinoti kiek ir kam reikės, t.y. taupyti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dėkui už patikslinimus, tačiau ne visai su jais sutinku.

    1) Pinigai nereguliuojamoje rinkoje gali būti arba prekė, arba reikalavimo teisė į prekę, t.y. turi turėti kainą dar prieš jiems tampant pinigais. Nelabai įsivaizduoju kokiu būdu galėtų pasidaryti kokie nors kitokie pinigai.
    2) Fiat money yra pinigai tik tol, kol jie yra ribotas resursas, t.y. kol jų kiekis yra ribotas. Jei pinigai bus neribotas resursas, jo kaina bus 0, t.y. niekas laisva valia neduos už juos nieko.
    3) Apie pinigų išsikasimą užskaitau :)
    4) Iš esmės apie taupymą pastaba irgi teisinga, tik vienas niuansas - jei planas yra taupyti tam, kad kada nors įsigyti ką nors brangaus, tai didelė tikimybė, kad taupytojas taupomus pinigus laikys ne "rankoje", o paskolins juos aukšto patikimumo subjektui.

    AtsakytiPanaikinti
  3. 1. Pasižiūrėk wiki time-based currency. Nėra principinių priežasčių kodėl negali būti kitų, o žmogaus fantazijos negali neįvertinti.
    2. Beribiškumas aišku filosofinė sąvoka, tačiau kai klavišo paspaudimu galima pinigų kiekį padauginti dvigubai ir jie vistiek veikia, o dauginimui principinių ribų nėra - aš tai laikau atskira kategorija.
    3. Nereguliuojamoje rinkoje gyventi (ir namie laikyti pinigus) būtų daug saugiau, už pinigų saugojimą reikėtų mokėti, o investavimas visada susijęs su rizika, todėl bet kokio dydžio pinigų sumos kaupimas namuose yra racionalus pasirinkimas. Atskirų pasirinkimų įvertinimas tikimybinio pasiskirstymo skalėje yra ne ekonomisto uždavinys, kaip pasakytų Mises :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. 1. Dar tas pats Mises berods Human Action išaiškino, kad principinė priežastis yra ta, kad jei daiktas ar paslauga neturės vertės prieš jam tampant pinigais, kitiems žmonėms nebus pagrindo mainyti savo prekių į tą "pinigą". Time-based curency pagrindas yra žmogaus darbo valanda, kas yra prekė, turinti savo kainą rinkoje iki pradedant ją naudoti kaip mainų priemonę. Aišku galima sakyti, kad paslaugos nėra comodity, bet čia, manau, tik semantika.
    2. Fiat money šiandien veikia IMO tik todėl, kad už jų neėmimą gresia susidorojimas. O tai, kad juos galima 2x padauginti pamojavus pele nereiškia, kad jie neribotas resursas. Tiesiog yra techninės galimybės juos lengvai neribotu resursu padaryti :) Tik kad nuo padarymo momento jie nustos būti pinigais.

    AtsakytiPanaikinti