penktadienis, gruodžio 11, 2009

Ar turi Bernanke "exit strategy"?

Ką tik pažiūrėjau Robert P. Murphy paskaitėlę apie Bernanke išdaigas. Istorija maždaug tokia:
  1. 2008.09-2009.09 FED'as su Bernanke priešaky naujai nupaišytais pinigais už nerealią kainą pripirko iš bankų niekam nereikalingų obligacijų (subprime tame tarpe), idant išgelbėti juos nuo užsilenkimo ir tuo pačiu sumažinti palūkanų normas, tokiu būdu padidindamas perteklinius bankų rezervus 1700%.
  2. Viskas yra neblogai, kol bankai tų rezervų dėl vienų ar kitų priežasčių nepradėjo skolinti. Teoriškai dabar paskolų būtų galima pridalinti tiek, kad bendras pinigų kiekis, o tuo pačiu ir kainų lygis, padidėtų ~1700%.
  3. Bernanke siūlo nesinervuoti, nes, anot jo, situacija kontroliuojama. Neva kai tik ekonomika pradės atsigavinėti, FED'as parduos pripirktas gėrybes tokiu būdu prieš tai bankams išdalintus pinigus susiurbdamas atgal.
  4. Dauguma ekonomistų (nemaišyti su kalbančiom galvom pavadinimu "politikų marionetės", tarp kurių yra ir Nobelio laureatų) iškart numatė, kad Bernankės planas greičiausiai neišdegs, kadangi šansų labai daug, kad FED'o pripirktos obligacijos tuo metu, kai jas reikės pardavinėti, bus vertos daug mažiau, nei už jas FED'as sumokėjo (jei taip nebūtų, jų nebūtų reikėję FED'ui pirkti). Panašu, kad Bernanke neužilgo suprato tą ir pats, ir pradėjo mokėti bankams palūkanas už FED'e laikomus rezervus, t.y. duoti bankams naujai nupaišytų pinigų už tai, kad jie tų rezervų niekam neskolintų.
  5. Be abejo FED'as palūkanas už rezervus gali mokėti kokio tik nori dydžio, kadangi pinigų gali pagaminti neribotą kiekį, tačiau pasirinkus tokią strategiją bankų rezervai kasmet didėja už juos mokamų palūkanų suma, kas nieko neišsprendžia, tiesiog atpildo dieną nukelia ateičiai tuo pačiu problemą darant vis didesne.
Visa paskaita čia:

5 komentarai:

  1. Vienas iš lakoniškiausių ir aiškiausių kur nors skaitytų paaiškinimų.

    Aš dar pridėčiau vieną argumentą, kodėl dalis tų vertybinių popierių negalės būti grąžinti į apyvartą pirkimo kaina. Negalės todėl, kad emituojant pinigus, jie nebuvo paskirstomi visiems rinkos dalyviams tolygiai, todėl tų, kieno skolos buvo subprime, mokumas dėl infliacijos augančių palūkanų normų sąlygomis bus tragiškas.

    --
    Kviečiu padaryti svečio įrašą mano blog'e arba prašau leidimo pilnai šio įrašo kopijai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kadangi intelektinė nuosavybė neegzistuoja, iš mano blogo gali drąsiai kopijuoti viską kas patinka. Aišku nurodyti autorių būtų gero tono ženklas :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Niekur negirdėjau apie tai kalbant, bet man sprendimas akivaizdus - didinti rezervų normą, t.y. uždrausti skolinti įstatymiškai, o ne mokant palūkanas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. O kodel banku atsargu didinimas lemia toki pati infliacijos didejima? hm? auksciau aiskiai parasyta: pinigu kiekis ekonomikoje padvigubintas => kainu lygis galimai padvigubintas. Siuo atveju, tikrai gana (gerai, kad yra tokie zodziai, nereikia vargintis ir skaiciu ieskot) daug pinigu ilieta i ekonomika, bet pinigu kiekis nera padidintas 1700%, ir teorines infliacijos (infliacijos, sukeltos butent fiskalines politikos USA) ribos yra kur kas arciau grindu.

    siek tiek lyrikos:
    Ir siaip patinka kai zmones taip jau megaujasi fraze: "pinigu spausdinimas" :) tiesiog jauciu visa ta susikaupusi pasipiktinima, kad kazkas gali prispausdint greenback'u, o kodel as negaliu..? ot, kokie begedziai, kaip jiems lengvai gyvenas, nori jachtos, push the button ir po 5 minuciu turi.. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Andriau, didinti rezervų normą sprendimas neblogas, su sąlyga, kad negaila visų bailout'ų negavusių bankų, kurie užsilenks iškart kai tik rezervų norma bus padidinta.

    Pasher, nesuprantu ko nesupranti. Jei tarkim bankų rezervų norma 10% ir jie yra ją pasiekę, davus jiems naujai nupieštų pinigų tiek, kad rezervų kiekis pasidarytų 20%, jiems suteikia galimybę 2x padidinti paskolų kiekį, o tuo pačiu ir pinigų kiekį, kas sąlygotų kainų lygio padidėjimą 2x (jei daiktų kiekis per tą laiką nepasikeis). Ar ir kada bankai tą padarys - atskiras klausimas, kuris priklauso nuo daug kintamųjų.

    AtsakytiPanaikinti