trečiadienis, vasario 24, 2010

Addiction to Comfort

2 comments
Pastarosiomis dienomis peržiūrinėju video Daniel Mackler Youtube kanale. Noriu pasidalinti dar viena jo man labai patikusia įžvalga, šį kartą apie tai, kodėl absoliuti dauguma žmonių vargsta dėl priklausomybės trumpalaikiui komfortui (kas iš principo yra turbūt visų kitų priklausomybių motina), aukodami tobulėjimą, o tuo pačiu ir ilgalaikę laimę.



pirmadienis, vasario 22, 2010

Confronting Parents

1 comments
Puikus Daniel Mackler video į temą mano ankstesniems įrašams apie šeimą (Šeimos kultas ir Šeimos kultas #2).



sekmadienis, vasario 14, 2010

Anarchizmas - logiškai nepagrįsta nesąmonė?

21 comments
Filosofiniuose ieškojimuose pasiklydęs Bitininkas paliko offtopic komentarą po man įrašu "Šeimos kultas #2", kurį perkėliau čia ir pabandysiu jį pakomentuoti:
Ne į temą:

Logiškas įrodymas, kad anarcho-kapitalizmo nuosavybės teisių samprata būtinai privestų prie mini-valstybių susikūrimo, nepriklausomai nuo to ar žemė-nusavybė buvo įgauta pagal Rothbardo neo-Lockean dogmas, ar ne:

Jei valstybė yra teritorinė prievartos monopolija, tai žemės savininkas galintis spręsti kas, kaip ir kada gali gyventi jo žemėje - taip pat yra valstybės savininkas de facto. Jeigu aš turėdamas žemę galiu nustatyti elgesio taisykles savo žemėje, o nepaklusnius žmones tiesiog išmesti - kuo aš skiriuosi nuo valstybės? Tuo, kad mano mini-valstybėje negalima būtų man pačiam daryti ko noriu, nes galiotų Rothbardo teisė? Gerai, kuo tai skiriasi nuo klasikinio liberalizmo valstybės?

Jeigu žemės įgijimas yra nustatomas pagal pradinį naudojimą, kaip išspręsti problemą, kad dabartinė žemė buvo nežinia kiek kartų pavogta iš pradinių naudotojų ir kitų vagių (karai dėl žemės ir tt.)? Senaties terminas naudojimui? Jeigu nustatome senaties terminą po kurio suėjimo nebenaudojama nuosavybė tampa niekieno, kuo tai skirtųsi nuo laisvosios rinkos socializmo (mutualizmo), pagal kurį nuosavybė yra tiesiogiai susieta su panaudojimu ir senaties terminais? Socializmas čia pagal apibrėžimą - darbininkai turi teisę į darbo įrankius, nes jais naudojasi kažkokį laiko tarpą.

Mąstant logiškai privati nuosavybė be panaudojimo teisių senaties termino galėtų teoriškai privesti prie situacijos, kai pvz. vienas žmogus turi visą Vilnių ir nurodinėja kaip galima legtis jo teritorijoje, arba sako "galite tiesiog palikti - leave it, or love it"...

Kuo tai skiriasi nuo valstybės?
Esminis privačios teritorijos ir valstybės skirtumas yra tas, kad tiek autokratinių, tiek demokratinių valstybių vadovams valstybės teritorijoje esanti žemė nei de jure, nei de facto nepriklauso - jie tik turi privilegiją terorizuoti ir reketuoti toje teritorijoje esančios žemės savininkus ir nuomininkus. Jei valstybių vadovams žemė priklausytų, t.y. jie galėtų tą žemę parduoti, išnuomoti, palikti palikimu, etc., situacija keistųsi iš esmės, nes jiems atsirastų paskata rūpintis tos žemės ilgalaike verte, kuri, kaip žinia, yra tiesiogiai proporcinga teisinės sistemos, veikiančios toje žemėje, gerumui. Kuo teisinė sistema geresnė, t.y. kuo geriau ji užtikrina teisingumą, tuo aktyvesnė ekonominė veikla toje žemėje gali vykti, tuo daugiau žmonių nori toje teritorijoje gyventi ir dirbti ir tuo žemės vertė tampa didesnė. Teisinės sistemos gerumo ir žemės vertės koreliacija yra akivaizdi ne tik teoriškai, šis ryšys yra ne kartą pastebėtas ir praktikoje, apie ką yra labai neblogai papasakojęs Michael Strong pernai metų Seasteding instituto konferencijoje.

Taigi, jei visa žemė būtų privati, beveik garantuotai privačių miestų būtų, tačiau skirtingai nuo dabartinės situacijos, jų savininkai, siekdami asmeninės naudos, norėtų, kad jų miestuose gyventų ir dirbtų kuo daugiau žmonių, todėl stengtųsi juose įdiegti geriausią įmanomą teisinę sistemą, o tai pasiekti galima tik perkant teisėkūros ir teisėsaugos paslaugas rinkoje (vieną iš galimų šio proceso mechanizmų yra puikiai aprašęs David D. Friedman).

Taigi, miestai, kaip ir bet kokie kiti verslai, konkuruodami dėl gyventojų tarpusavyje, stengtųsi sudaryti kuo geresnes sąlygas ten gyvenantiems žmonėms, todėl teisinė sistema juose greitai pasidarytų artima idealiam libertarizmui (nebent atsirastų miestų savininkų ir / ar jų gyventojų, norinčių ir galinčių asmeniškai susimokėti už savo iracionalumą).

Tačiau jei kam nors dėl bet kokių priežasčių nepatiktų tvarka ir gyvenimas vieno savininko mieste, jis galėtų niekieno netrukdomas įsigyti žemės kur nors užmiestyje ir vienas ar su bendraminčiais gyventi ten kaip patinka (kad ir daryti komunistinę komuną) ar padaryti geresnį miestą. Argumentas, kad parduodamos žemės nebūtų arba ji kainuotų be galo daug ir paprasti žmonės jos negalėtų įsigyti yra absurdiškas - jeigu šiandien, kai didelę dalį žemės valdžia draudžia naudoti apskritai, žemė perkama ir parduodama yra ir jos turi didelė dalis paprastų žmonių, tai privatizavus ir likusią niekieno žemę bei panaikinus mokesčius ir apribojimus ja naudotis, būtų lygiai priešingai nei Bitininkas teigia - ji taptų dar pigesnė ir paprastiems žmonėms labiau įperkama nei kad yra dabar.

Kas liečia žemės vagystę iš teisėto žemės savininko, tai viskas yra lygiai taip pat kaip ir su bet kokio kito turto vagyste - jei yra nustatomas teisėtas žemės (ar bet kokio kito turto) savininkas ir / ar jo palikuoniai, žemė (turtas) yra gražinama jiems. Jei teisėto savininko ir / ar jo palikuonių nebėra ir / ar neįmanoma jų nustatyti, ji yra niekieno, t.y. pirmas ja pasinaudojęs tampa teisėtu jos savininku (norintiems su šia problema susipažinti išsamiau, siūlau paskaityti Rothbard'o knygos "The Ethics Of Liberty" 10-ą skyrių).
Kadangi žinau, kad įrodžiau, kad anarcho-kapitalizmas yra logiškai nepagrįsta nesąmonė, jei turėsim omenyje ne tik natūralias teises, bei ir kitus apibrėžimus, tai manyčiau, kad tau pats laikas pradėti domėtis mutualizmo (laisvosios rinkos socializmu).

C4SS.org

mutualist.blogspot.com

mutualist.org

Kevinas Carson'as sintezavo anarchistinį rinkos socializmą paremtą kooperatyvais su Austrų ekonomika. Rekomenduoju jo darbus, kuriuos rasi šiose svetainėse. Galbūt tai padės tau perprasti platesnį anarchizmo vaizdą.
Anarchokapitalizmas yra vienintelė šiandien žmonėms žinoma nuosekli (t.y. logiškai pagrįsta) santvarka, kurią įgyvendinus absoliučiai daugumai žmonių būtų užtikrintos maksimaliai geros sąlygos gyventi ir dirbti: neteisingumo būtų pasiektas praktiškai įmanomas minimumas, materialinės gerovės augimo - praktiškai įmanomas maksimumas. Kai tuo tarpu anarchosocializmas yra oksimoronas bei utopija, kurią, kaip ir bet kokias kitas komunizmo ar bet kokios kitos realybei prieštaraujančiomis prielaidomis besiremiančios ir / ar logiškai nenuoseklios politinės teorijos atmainas, bandant įgyvendinti praktiškai neišvengiamai gaunasi vienokia ar kitokia diktatūra.