sekmadienis, gegužės 30, 2010

Kult(ūra)

0 comments
Kažkada rašiau apie principus, pagal kuriuos veikia visi kultai (šeimos kultas tame tarpe). Kultų, veikiančių kažkokioje konkrečioje teritorijoje, visuma vadinama "kultūra". Apie tai ką tik pasirodė labai teisingas Stefan'o filmukas:

šeštadienis, gegužės 29, 2010

Dienos citata: Who best explains the origin of the state?

0 comments
In Molinari’s version of it what happens is: first, they just go and kill people and grab their stuff. And then gradually they figure out: well, maybe we should wait and not kill them because we want them to grow more stuff next time we come back. So instead, we’ll just come and grab their stuff and not kill them, and then they’ll grow some more stuff, and next year we’ll be back. And then they think, well, if we take all their stuff, then they won’t have enough seed corn to grow it, or they won’t have any incentive to grow it – they’ll just run away or something – so we won’t take everything. And finally, they think: we don’t have to keep going away and coming back. We can just move in. And then gradually, over time, you get a ruling class and a ruled class. At first, the ruling class and the ruled class may be ethnically different because they were these different tribes. But even if, over time, the tribes intermarry and there’s no longer any difference in the compositions, they still have got the same structure of a ruling group and a ruled group.

Šaltinis - Roderick T. Long "Libertarian Anarchism: Responses to Ten Objections".

penktadienis, gegužės 28, 2010

Dienos citata: Krikščionybė vienu sakiniu

0 comments
Christianity: The belief that a cosmic Jewish Zombie who was his own father can make you live forever if you symbolically drink his blood, eat his flesh and telepathically tell him you accept him as your master, so he can remove an evil force from your soul that is present in humanity because a rib-woman was convinced by a talking snake to eat from a magical tree...

ketvirtadienis, gegužės 06, 2010

Ekonominiai burbulai

5 comments
Praktiškai visos socialinės problemos kyla dėl smurtinių valdžios intervencijų į laisvos rinkos veikimą, t.y. savanoriškus žmonių mainus, grasinimais jos dalyviams fiziniu susidorojimu ir taip priverčiant juos elgtis ne taip, kaip jie laisva valia elgtųsi. Ši taisyklė galioja tiek kalbant apie tuščias parduotuves buvusioje TSRS, tiek apie dideles benzino ar vaistų kainas Lietuvoje, tiek apie neveikiančias taip kaip norėtųsi sveikatos apsaugos ar švietimo sistemas visame pasaulyje, tiek apie absoliučią daugumą kitų didelių bėdų. Tas pats principas galioja ir kalbant apie visus reikšmingo dydžio ekonominius burbulus, kada nors vykusius žmonijos istorijoje.

Ekonomikos teorija sako, kad ekonominiai burbulai pradeda formuotis po to ir dėl to, kai, beveik visada dėl vienokios ar kitokios valdžios intervencijos, būna reikšmingai padidintas pinigų kiekis, [ir jei jis būna padidintas per kredito rinkas,]dėl ko taip pat laikinai sumažėja palūkanų normos (ačiū Anarchistui už pastabą). Šie veiksniai suklaidina rinkos dalyvius, dėl ko jie  ima daryti sistemines klaidas, kurių priešingu atveju nedarytų.

Kalbant apie paskutinio šimtmečio burbulus, t.y. apie laikotarpį, kai pinigų kiekiu manipuliuoja centriniai bei komerciniai bankai naudojantis politine valia bei dalinių rezervų sistema, tas yra visiškai akivaizdu kiekvienam bent šiek tiek susipažinusiam su ekonomika, taip pat lengvai patikrinama. Bet kaip gi yra tais atvejais, kai dalinių rezervų sistemos dar nebuvo?

Pavyzdžiui žymusis tulpių kainų burbulas Olandijoje (1637-1638 metais) vyko tuo metu, kai Olandijoje bankai veikė laikydamiesi 100% rezervų standarto - visi bankų pažadai buvo 100% padengti auksu arba sidabru. Atrodytų, kad šiuo atveju burbulas atsitiko tikrai ne dėl monetarinės politikos kaltės ir reikia pasikliauti įvairiais kitokiais paaiškinimais (pvz. minių beprotybės), visų kurių pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės atsitiktiniais atvejais išprotėja ir be jokios priežasties ima daryti sistemines klaidas.

Tačiau taip atrodo tik nepasigilinus geriau. Douglas French, Ludwig von Mises instituto prezidentas, į šį klausimą pasigilino rašydamas ir apsigindamas savo magistro tezę bei vėliau parašydamas knygą Early Speculative Bubbles and Increases in the Supply of Money.

Jo pastebėjimai tokie:
  1. Po maišto, kilusio dėl to, kad tuometinis Olandijos valdovas Charles V padirbinėjo legal tender galią turinčias aukso monetas, 1560-ais metais buvo išleistas įstatymas, pagal kurį valdžia nemokamai, t.y. už mokesčių mokėtojų pinigus, įsipareigojo pagaminti monetas iš jai atnešto aukso bei sidabro ir atiduoti jų lygiai tiek, kiek svėrė atneštas metalas. Ši dovana aukso bei sidabro turėtojams paskatino aukso ir sidabro antplūdį į Olandiją iš viso pasaulio, ypač iš Ispanijai priklausiusių kasyklų Pietų Amerikoje, kurių dalis atidaryta buvo visai neseniai.
  2. 1609 Bank of Amsterdam iš valdžios gavo išskirtinį monopolį prekiauti monetomis.
Taigi, tai yra reikšmingos valdžios intervencijos, įtakojusios pinigų kiekio pasikeitimus Olandijoje iki prasidedant Tulpimanijai. Bet tai dar ne viskas. Štai dar pora prievartinių valdžios intervencijų:
  • Amsterdamas, išsivadavęs iš Romos imperijos sukurtų suvaržymų, tapo pasauliniu laisvos prekybos centru, kas dar labiau paskatino pinigų antplūdį į šį regioną.
  • Olandų laivynas, vienas iš galingiausių tuo metu, dažnai pagrobdavo laivus su auksu iš portugalų bei laivus su sidabru iš ispanų.
Taip pat reikšmingą įtaką darė šie faktoriai:
  • Europos karaliai nuolat padirbinėjo mažindami aukso grynumą bei "apkarpydavo" savo leidžiamas monetas, kas paskatino žmones siųsti savo auksą į Olandiją, kuri deklaravo savo sąžiningumą šiuo klausimu, ir naudotis nemokamomis monetų kaldinimo paslaugomis.
  • Olandijos "nemokama" monetų kaldinimo paslauga įtakojo didesnį aukso luitų vertimą monetomis, nei kad būtų buvę laisvoje rinkoje.
Taigi, kokią turime statistiką?

Pinigų gaminimo pokyčiai (iš aukščiau paminėtos Dough French knygutės 39-40 psl.):

 Depozitų pokyčiai:


Kaip matom 1628-38 metais pinigų gamyba išaugo daugiau nei 8(!) kartus, indėlių kiekis išaugo kiek per didesnį laiko tarpą daugiau nei 10 kartų! Kad suvokti tuometinės problemos mastą, galima jį palyginti su pinigų kiekio padidėjimu ~1,6x per 9 metus, sąlygojusiu 1921-29 metų burbulą (America's Great Depression 137 psl.), ar su kiek didesniu nei 6x pinigų kiekio padidėjimu per 30 metų (šaltinis - FRED), kuris sąlygojo paskutinių dešimtmečių burbulus ir kurių pasekmėmis šiandien gyvename:

šeštadienis, gegužės 01, 2010

The Internet: Where religions come to die

0 comments