ketvirtadienis, gegužės 06, 2010

Ekonominiai burbulai

Praktiškai visos socialinės problemos kyla dėl smurtinių valdžios intervencijų į laisvos rinkos veikimą, t.y. savanoriškus žmonių mainus, grasinimais jos dalyviams fiziniu susidorojimu ir taip priverčiant juos elgtis ne taip, kaip jie laisva valia elgtųsi. Ši taisyklė galioja tiek kalbant apie tuščias parduotuves buvusioje TSRS, tiek apie dideles benzino ar vaistų kainas Lietuvoje, tiek apie neveikiančias taip kaip norėtųsi sveikatos apsaugos ar švietimo sistemas visame pasaulyje, tiek apie absoliučią daugumą kitų didelių bėdų. Tas pats principas galioja ir kalbant apie visus reikšmingo dydžio ekonominius burbulus, kada nors vykusius žmonijos istorijoje.

Ekonomikos teorija sako, kad ekonominiai burbulai pradeda formuotis po to ir dėl to, kai, beveik visada dėl vienokios ar kitokios valdžios intervencijos, būna reikšmingai padidintas pinigų kiekis, [ir jei jis būna padidintas per kredito rinkas,]dėl ko taip pat laikinai sumažėja palūkanų normos (ačiū Anarchistui už pastabą). Šie veiksniai suklaidina rinkos dalyvius, dėl ko jie  ima daryti sistemines klaidas, kurių priešingu atveju nedarytų.

Kalbant apie paskutinio šimtmečio burbulus, t.y. apie laikotarpį, kai pinigų kiekiu manipuliuoja centriniai bei komerciniai bankai naudojantis politine valia bei dalinių rezervų sistema, tas yra visiškai akivaizdu kiekvienam bent šiek tiek susipažinusiam su ekonomika, taip pat lengvai patikrinama. Bet kaip gi yra tais atvejais, kai dalinių rezervų sistemos dar nebuvo?

Pavyzdžiui žymusis tulpių kainų burbulas Olandijoje (1637-1638 metais) vyko tuo metu, kai Olandijoje bankai veikė laikydamiesi 100% rezervų standarto - visi bankų pažadai buvo 100% padengti auksu arba sidabru. Atrodytų, kad šiuo atveju burbulas atsitiko tikrai ne dėl monetarinės politikos kaltės ir reikia pasikliauti įvairiais kitokiais paaiškinimais (pvz. minių beprotybės), visų kurių pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės atsitiktiniais atvejais išprotėja ir be jokios priežasties ima daryti sistemines klaidas.

Tačiau taip atrodo tik nepasigilinus geriau. Douglas French, Ludwig von Mises instituto prezidentas, į šį klausimą pasigilino rašydamas ir apsigindamas savo magistro tezę bei vėliau parašydamas knygą Early Speculative Bubbles and Increases in the Supply of Money.

Jo pastebėjimai tokie:
  1. Po maišto, kilusio dėl to, kad tuometinis Olandijos valdovas Charles V padirbinėjo legal tender galią turinčias aukso monetas, 1560-ais metais buvo išleistas įstatymas, pagal kurį valdžia nemokamai, t.y. už mokesčių mokėtojų pinigus, įsipareigojo pagaminti monetas iš jai atnešto aukso bei sidabro ir atiduoti jų lygiai tiek, kiek svėrė atneštas metalas. Ši dovana aukso bei sidabro turėtojams paskatino aukso ir sidabro antplūdį į Olandiją iš viso pasaulio, ypač iš Ispanijai priklausiusių kasyklų Pietų Amerikoje, kurių dalis atidaryta buvo visai neseniai.
  2. 1609 Bank of Amsterdam iš valdžios gavo išskirtinį monopolį prekiauti monetomis.
Taigi, tai yra reikšmingos valdžios intervencijos, įtakojusios pinigų kiekio pasikeitimus Olandijoje iki prasidedant Tulpimanijai. Bet tai dar ne viskas. Štai dar pora prievartinių valdžios intervencijų:
  • Amsterdamas, išsivadavęs iš Romos imperijos sukurtų suvaržymų, tapo pasauliniu laisvos prekybos centru, kas dar labiau paskatino pinigų antplūdį į šį regioną.
  • Olandų laivynas, vienas iš galingiausių tuo metu, dažnai pagrobdavo laivus su auksu iš portugalų bei laivus su sidabru iš ispanų.
Taip pat reikšmingą įtaką darė šie faktoriai:
  • Europos karaliai nuolat padirbinėjo mažindami aukso grynumą bei "apkarpydavo" savo leidžiamas monetas, kas paskatino žmones siųsti savo auksą į Olandiją, kuri deklaravo savo sąžiningumą šiuo klausimu, ir naudotis nemokamomis monetų kaldinimo paslaugomis.
  • Olandijos "nemokama" monetų kaldinimo paslauga įtakojo didesnį aukso luitų vertimą monetomis, nei kad būtų buvę laisvoje rinkoje.
Taigi, kokią turime statistiką?

Pinigų gaminimo pokyčiai (iš aukščiau paminėtos Dough French knygutės 39-40 psl.):

 Depozitų pokyčiai:


Kaip matom 1628-38 metais pinigų gamyba išaugo daugiau nei 8(!) kartus, indėlių kiekis išaugo kiek per didesnį laiko tarpą daugiau nei 10 kartų! Kad suvokti tuometinės problemos mastą, galima jį palyginti su pinigų kiekio padidėjimu ~1,6x per 9 metus, sąlygojusiu 1921-29 metų burbulą (America's Great Depression 137 psl.), ar su kiek didesniu nei 6x pinigų kiekio padidėjimu per 30 metų (šaltinis - FRED), kuris sąlygojo paskutinių dešimtmečių burbulus ir kurių pasekmėmis šiandien gyvename:

5 komentarai:

  1. "kai, beveik visada dėl vienokios ar kitokios valdžios intervencijos, būna reikšmingai padidintas pinigų kiekis, dėl ko taip pat laikinai sumažėja palūkanų normos" - nepagrįstas teiginys.

    Olandijos vykdyta monetų kaldinimo politika pagal savo logiką identiška valiutų valdybai. Įdomu, kad šiame įraše ji vertinama kaip žalinga valdžios intervencija.

    AtsakytiPanaikinti
  2. ""kai, beveik visada dėl vienokios ar kitokios valdžios intervencijos, būna reikšmingai padidintas pinigų kiekis, dėl ko taip pat laikinai sumažėja palūkanų normos" - nepagrįstas teiginys."

    Aš savo teiginį pagrindžiau nuoroda į knygą, kurioje išnagrinėti didžiausi burbulai, vykę iki CB atsiradimo.

    Norint, kad kas nors tavo teiginius vertintų rimtai, reiktų juos irgi pagrįsti. Taigi, prašau pateikti bent vieną reikšmingo dydžio burbulo pavyzdį, prieš kurio atsiradimą pinigų kiekis būtų nepadidėjęs, arba bent jau įrodyti, kad tas padidėjimas buvo ne valdžios intervencijų pasekmė.

    "Olandijos vykdyta monetų kaldinimo politika pagal savo logiką identiška valiutų valdybai. Įdomu, kad šiame įraše ji vertinama kaip žalinga valdžios intervencija."

    Sorry, bet čia jau iš serijos "vienas žalias, kitas į kairę", taip kad neturiu ką pakomentuoti.

    P.S. Konstruktyvūs ir argumentuoti komentarai bei kritika visada džiugina. Tokie, deja, ne.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tik nesipykime.

    1. Turėjau omenyje, kad nepagrįstas teiginys apie palūkanų normų sumažėjimą didėjančio pinigų kiekio rezultate. Paprastai mąstant, turėtų didėti. Kartais gali ir mažėti (valdžiai superkant tam tikros rūšies obligacijas), bet tai prašosi paaiškinama papildomai.

    2. "bent jau įrodyti, kad tas padidėjimas buvo ne valdžios intervencijų pasekmė":

    Valdžios įsipareigojimas kalti (mainyti) iš aukso pinigus yra ne intervencija, o retenybinis atsisakymas vykdyti intervenciją (kas, pvz, būtų sprendimas nepriimti aukso kaip pinigų, arba imti už pinigų iškalimą reikšmingą mokestį).

    Taigi, valdžios intervencijos nebuvo, o atvirkščiai - valdžia nesikišo.
    Taip buvo sukurta nepaprastai palanki aplinka finansinio kapitalo (aukso) pritekėjimui.
    Per greitas turtėjimas sukūrė beprecendentiškai greitą visuomenės financializavimąsi ir jo šalutinį rezultatą - tulpių (assets) maniją.

    Aukso ("austriškų pinigų") mainymas į olandiškus pinigus fiksuotu kursu 1:1 man primena valiutų valdybą, nors iš tikro yra kelis kartus geresnis mechanizmas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Tik nesipykime."

    Jokių pykčių, tik išgirdus teiginius norisi argumentų :)

    1. Sutinku, paaiškinimo trūksta, pridėsiu.

    2. Nesuprantu kodėl reiktų nevadinti intervencija vogtais pinigais finansuojamos nemokamos paslaugos - aukso monetų nukaldinimo iš atnešto aukso. Čia gi tas pats kas pvz. nemokamas batų gaminimas atnešus odos, paslaugą finansuojant iš mokesčių mokėtojų pavogtais pinigais, kas, akivaizdu, kad batų kiekį padidintų, o odos naudojimą kitoms reikmėms sumažintų.

    Kai tuo tarpu valiutų valdyba yra išleidimas tiek legal tender galias turinčių popierėlių, kiek turima kitoje šalyje legal tender galias turinčių popierėlių minus ~10%, ir įsipareigojimas bet kada pirmuosius popierėlius pakeisti antraisiais.

    AtsakytiPanaikinti
  5. "Praktiškai visos socialinės problemos kyla dėl smurtinių valdžios intervencijų į laisvos rinkos veikimą".

    Valdžios intervencijos labai dažnai susiję su valdžioje esančių subjektų asmeniniais arba susiformavusių uždarų grupių tikslais, kylančiais iš žmogaus iracionalios, egoistiškos ir egocentriškos prigimties. O visa vykdoma kritikuojama politika, įskaitant sukuriamus kai kuriuos finansinius, teisinius ir vykdymo įrankius bei struktūras tėra šios priežasties pasekmė.

    AtsakytiPanaikinti