pirmadienis, rugpjūčio 02, 2010

Racionalumas, emocijos ir įsitikinimai

Ilgai ruošiausi parašyti apie tai, kodėl vienose srityse racionalūs žmonės kitose srityse elgiasi visiškai neracionaliai, tačiau Outsider mane aplenkė. Kadangi parašyta puikiai, su autoriaus leidimu įkeliu visą įrašą čia (nuoroda į originalą):


Dažnai klaidingai manoma, jog žmogaus įsitikinimai formuojasi taip:
 Tuščia (tabula rasa) --> racionalumas ir įrodymai --> įsitikinimas.
T. y. žmogus gimsta nieko nežinodamas ir naudodamasis racionalumu bei įrodymais tyrinėja (plačiąja prasme) pasaulį; tokiu būdu susiformuoja jo įsitikinimai.

Taigi, jeigu diskutuodami žmonės nori pakeisti pašnekovo įsitikinimus, jie stengiasi pateikti svaresnių argumentų ir įrodymų už tuos, kuriuos turi jų pašnekovas.

Tačiau turbūt daugumai savo kailiu teko patirti, jog praktikoje labai retai pasitaiko, kad  pašnekovas pakeistų savo įsitikinimą. Pateikus svaresnių įrodymų ir racionalių argumentų, pašnekovas juos paprasčiausiai ignoruoja. Kodėl taip yra?

Migdoliniai kūnai (amygdalae) yra smegenų dalys, atsakingos už žmogaus emocijas, čia kaupiamos emocinės patirtys. Racionalų mąstymą reguliuoja naujoji smegenų žievė (neocortex).

Pasak D. Goleman, tokiais momentais, kai impulsyvūs jausmai nustelbia racionalius, išryškėja svarbiausia migdolinio kūno paskirtis - ištirti ir įvertinti kiekvieną potyrį, kiekvieną situaciją, kad būtų atsakyta į pačius primityviausius klausimus: "Ar čia nėra tai, ko aš nekenčiu? Ar tai mane žeidžia? Ar aš to bijau?" Migdolinis kūnas atlieka psichologinio sargo vaidmenį. Pastebėjęs kažką įtartino, jis reaguoja akimirksniu ir visoms smegenų dalims išsiuntinėja pavojaus žinią.

Paskelbus pavojų (pvz., žmogui išsigandus ar supykus, ar sunerimus ir pan.), dėl migdolinio kūno išsiuntinėtų signalų atsiranda noras "sprukti arba pulti", mobilizuojami judesių centrai, sužadinamos širdies kraujagyslių sistemos, raumenų ir vidurių veikla. Smegenys visiškai pasiruošia kritinei padėčiai. Gavęs papildomus migdolinio kūno signalus, smegenų kamienas pradeda veikti: paspartina širdies ritmą, pakelia kraujospūdį, sulėtina kvėpavimą; kiti signalai prikausto dėmesį prie pavojaus šaltinio ir parengia raumenis veiklai. Tuo pat metu smegenų žievės atmintis skatinama atsirinkti visą galinčią praversti informaciją ir atsikratyti pašalinių minčių. Tankus migdolinio kūno nervinių jungčių tinklas leidžia jam netikėto pavojaus metu užvaldyti visas smegenis, įskaitant ir racionalųjį protą, ir joms vadovauti.

Migdolinis kūnas, būdamas emocinės patirties saugykla, analizuoja patirtį, lygindamas tai, kas vyksta dabar, su tuo, kas vyko praeityje. Lyginimas paremtas asociacija: jeigu dabarties situacija panaši į ankstesnę, migdolinis kūnas gali paskelbti jas sutampančiomis ir, nesulaukęs pamatuoto patvirtinimo, tenkindamasis menku panašumu, parenka atsaką, vadovaudamasis ganėtinai seniai mūsų atmintyje įsispaudusiais veikimo būdais, mintimis, jausmais, kuriais esame reagavę į panašius įvykius.

Emocija, kylanti kaip atsakas į pavojų, yra stipresnė nei racionalusis protas. Smegenys "susijungusios" taip, kad pirmiausia reaguotų, o tada mąstytų. Pavyzdžiui, žmogus, pamatęs šaką, panašią į gyvatę, iš pradžių į ją reaguoja kaip į gyvatę, o tik vėliau racionaliai apmąsto situaciją. Žiūrint iš evoliucinės perspektyvos, matyti kad reaguoti į šaką kaip į gyvatę yra labai naudinga.

Taigi, seka yra tokia:

Impulsas --> veiksmas --> pa(si)aiškinimas / situacijos interpretacija / istorija

Sąmoningai apdorota informacija gali nustelbti emocinius ir ankstesnėmis patirtimis paremtus klaidingus įsitikinimus, jeigu sprendimui skiriama pakankamai laiko ir dėmesio.

Smegenys gali absorbuoti maždaug 11 milijonų informacijos vienetų per sekundę, iš kurių sąmoningai apdoroti gali tik 40. Visa kita apdoroja pasąmonė.

Žmogaus kasdieniame gyvenime daugelį jo veiksmų lemia ne jo sąmoningos intencijos ir apgalvoti pasirinkimai, bet psichiniai procesai, kurie yra sąlygoti aplinkos ir veikiantys už sąmoningo supratimo ir vadovavimosi ribų. Tik ~5 procentus laiko sąmonė vaidina lemiamą vaidmenį.

Todėl žmogui susidūrus su naujais racionaliais argumentais ir įrodymais, neatitinkančiais jo turimos pasaulėžiūros ar įsitikinimų, migdolinis kūnas sureaguoja, racionalus mąstymas išsijungia ir žmogaus organizmas bando susidoroti su naujų įrodymų bei argumentų sukeltu nerimu.

Dauguma stiprių emocijų kupinų atsiminimų susiję su pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, jo santykiais su globėjais, artimiaisiais, o ypač su skausminga patirtimi, kai vaikas buvo mušamas arba juo visiškai nesirūpinama. Migdolinis kūnas, kuris kūdikiui augant vystosi labai greitai, jau naujagimio yra daug geriau susiformavęs nei kitos smegenų dalys.

Vaikystėje patirtos traumos sukelia smegenų pažeidimus ir, jeigu neįsisąmoninamos, visą gyvenimą turi didžiulės įtakos žmogaus veiksmams bei emocinei būsenai.

Pasak Džozefo Ledu (Joseph LeDoux), pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ryšiai su žmonėmis - tai emocinės pamokos, vėliau vaikui padedančios arba trukdančios prisitaikyti prie globėjų. Šios emocinės pamokos migdoliniame kūne glūdi kaip pirmapradės gyvenimo patirtys. Pirmieji emociniai prisiminimai įsirėžia į kūdikio atmintį jam dar nesugebant jų įvardyti žodžiais. Tačiau kai gerokai vėliau šie prisiminimai sužadinami, netikėtą atoveiksmį paaiškinti logiškai yra labai sunku.

Kai racionalūs argumentai ir įrodymai susiduria su neįsisamoninta psichologine trauma, neįsisamoninta psichologinė trauma nugali beveik visada. Ir blogiausia, kad tiesos sąskaita...


Apibendrinimas

Taigi, viskas, kas paskatina migdolinio kūno veiklą, automatiškai užblokuoja racionaliuosius smegenų centrus. Migdolinio kūno veiklai didžiulės įtakos turi vaikystėje patirtos traumos. Kokio masto yra žmogaus negebėjimas racionaliai mąstyti arba racionalumo bei įrodymų atmetimas, nes jaučiamas nerimas (pyktis, baimė ar pan.) ir dėl to kylantis emocinės savivaldos poreikis... tokio masto yra žmogaus psichologinės traumos.

Deja, panašu, kad šiandien dauguma žmonių yra ikifilosofinėje stadijoje, t. y. turinčių daugybę neįsisąmonintų traumų ir dažnai negebančių mąstyti racionaliai.

Diskusijos metu palietus jautrią temą, smegenyse atsiradę impulsai sukelia emocijas (nerimą, baimę, pyktį, norą "sprukti arba pulti" ir pan.), kas sukelia veiksmus, po kurių seka ex post facto pasiteisinimai.

Pavyzdžiui, pasakoma (su argumentais ir įrodymais / kontraįrodymais), kad mokesčiai yra vagystė arba kad dievybės neegzistuoja ir žmogus supyksta, tada padaro išvadą, kad tavo argumentai ir įrodymai yra neteisingi, nes jis jaučia pyktį. Pasakius tai, kas prieštarauja žmogaus ideologijai / įsitikinimui, sureaguoja jo migdolinis kūnas ir žmogus pajunta neigiamą(-as) emociją(-as), atsiranda noras "sprukti arba pulti", nustoja veikti jo naujoji smegenų žievė, todėl informacija atmetama, kad būtų susidorota su neigiama emocija, kuri kyla iš anksčiau gyvenime surinktų įspaudų.

Didžiausios įtakos žmonių įsitikinimams ir pasaulėžiūrai turi vaikystės patirtys.

Diskutuojant su žmonėmis, turinčiais neįsisąmonintų traumų, racionalūs argumentai ir įrodymai nebus veiksmingi, nes ne tai yra žmonių įsitikinimų šaltinis.

Taigi, dažniausiai įsitikinimai formuojasi ne taip, kaip parodyta įrašo pradžioje esančioje schemoje, bet šitaip:
Trauma (gali būti patirta namuose, darželyje, mokykloje, bažnyčioje ir pan.) --> smegenų pažeidimai (smegenų disfunkcija) --> ideologija (skydas nuo traumų ir smegenų pažeidimų įsisąmoninimo: Man viskas gerai, tai pasaulis sugedęs.) --> "racionalumas ir įrodymai" (ieškoma, kas patvirtintų turimus įsitikinimus ir atmetama prieštaraujanti informacija).
Taigi, tapti racionalesniam galima tik įsisąmoninant vaikystėje patirtas traumas ir, žinoma, savo vaikus auginant racionaliai ir atsakingai. Jeigu žmogus neanalizuoja patirtų traumų ir potyrių, jis tarsi net negyvena, o tiesiog bumpsi kaip kamuoliukas nuo vienos išorinių dirgiklių sukeltos emocinės būsenos prie kitos. Reikėtų siekti savęs pažinimo, psichoterapijos, stengtis atpažinti anksčiau patirtas traumas ir jas gydytis, būti geresniais tėvais savo vaikams. Tik tada žmonės taps racionalūs, laisvi ir laimingi.
 
Rekomendacijos:

Šaltiniai:

17 komentarų:

  1. Seniai žinomi duomenys, bet pateikti madingu pseudopsichologų cigoniškų užkalbėjimų pavidalu. Psichologų, kurie pelnosi iš kvailių — pataikaudami, skatindami, girdami ir „teoriškai“ pagrįsdami nenaudėlių dykumą, teisę, negalvoti, neatsakingumą, prisitaikėliškumą, palaidumą, nedorybes ir išpaikimą.

    Tarsi pažinimo kelias būtų politiniai debatai, „žiniasklaidos“ pyjaras ir scholastinis iškalimas. Ne, natūralus pažinimo kelias yra smalsumas veikiant, verčiantis kitiems naudingu darbu, kurį pats mėgsti. Nuolat domintis jo technologija. Bendraujant su savo srities meistrais, ieškant išmintingų pašnekovų, oponentų, literatūros. O svarbiausia, viską išbandant, siekiant įgyvendinti, paversti savo sumanymus gėrybėmis. Turto kūryba, o ne akademinis sofizmas ir politinė karjera.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Vienuoli, ačiū už daug įdomių žodžių, bet taip ir nesupratau nei ką nori pasakyti, nei ką tai ką parašei turi bendro su įrašu, po kuriuo komentuoji.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Štai ir pirmasis praktinis pavyzdys...

    Net suabejojau, ar tikrai vietoje komentaras: teko pa'scroll'inti į viršų ir pažiūrėti, ar tikrai komentuojama tai, kas galvoju, jog yra komentuojama. Visas komentaras yra argument from adjective, red-herring, straw-man, non-sequitor kratinys.

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Taigi, tapti racionalesniam galima tik įsisąmoninant vaikystėje patirtas traumas ir, žinoma, savo vaikus auginant racionaliai ir atsakingai."

    Spėju, kad būtent ši išvada sukėlė Vienuolio protestą. Tas neaišku kodėl panaudotas žodelis "tik" - smulkmena, labiau iliustruojanti, nei apibendrinanti pateiktą teoriją.

    Lygiai taip pat sėkmingai galima būtų nuspręsti:
    - tapti racionalesniam galima tik atsiribojant nuo beprasmio gyvenimo chaoso aistrų;
    - tapti racionalesniam galima tik viso gyvenimo pastangų dėka, sekant nušvitusio mokytojo pėdomis;
    - tapti racionalesniam galima tik vartojant medicininį preparatą xxx, reguliuojantį migdolinių liaukų aktyvumą;
    - tapti racionalesnima galima tik visuomenėje, susitelkusioje saugoti vaikystę nuo skausmingų potyrių...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Hm, net įdomu pasidarė — kas, kaip ir kodėl neaišku? Tai juk visur valkiojama pseudoproblema, nukreipimas niekur, nuteikimas prisitaikyti — neva nieko nepadarysi, tokie jau esame, migdolinių kūnelių pelėsiais užblokuoti. Norint perteikti pažinimą, reiktų ilgai, kantriai ir beviltiškai įtikinėti. Arba pasitelkti religinę įtaigą, pasiduoti psichonalizei — kad išrautų gilias smurto vaikystėje šaknis?

    Dariau, jei pirmoji pastraipa užgavo, skaityk tik antrąją — sutverta teisingai, savisaugos irgi reikia, nėr tokios baisios kliūties gyvenant teisingai: dirbant naudingus darbus, tariantis su besidominčiais, o ne rūpinantis žinių prievarta. Mūsų mąstymo, žingeidumo, suvokimo ir turto kūrimo galimybės žymiai didesnės, negu išnaudojame.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Vienuoli, antrasis komentaras ne ką informatyvesnis už pirmąjį ir su tokiomis pačiomis (plius naujomis, pvz.: "jei pirmoji pastraipa užgavo, skaityk tik antrąją") logikos ir argumentavimo klaidomis, todėl su tavimi diskusijos nepradėsiu. Suprask teisingai, nebandau tavęs įžeisti ar sumenkinti, tiesiog informuoju, kad (ir kodėl) diskusijos nepradėsiu.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anarchiste, sutinku, kad galima iškelti bet kokias hipotezes, kad ir "gimę po neteisinga žvaigžde yra iracionalūs, ir jiems padėti gali tik švęstas vanduo ir ostija iš kvietinių miltų". Tik nesuprantu ką tai turi bendro su šiuo įrašu, kuriame rašoma tai, kas įrodyta mokslo (žr. nuorodas į šaltinius).

    Vienuoli, sutinku su kai kuriomis tavo mintimis (pvz. kad pasitelkti religijas problemų sprendimui ar susidūrus su problema susitaikyti ir nieko nedaryti yra kvaila), tačiau nesuprantu ką jos turi bendro su šiuo įrašu. Taip pat nesuprantu koks tikslas surašyti tiek tarpusavyje logiškai nesusijusių, tiek su komentuojama tema logiškai nesusijusių minčių kratinį. Suprantu tik tiek, kad susirašinėti su taip rašančiu yra beprasmiška, todėl toliau to ir nebedarysiu.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Pavyzdžiais siekiau parodyti, kad įrašo apie racionalumą ir sąmoningumą išvados logiškai nepagrįstos. Jos neprieštarauja išsakomiems teiginiams, bet iš jų neišplaukia.

    Ir nesuprantu, ko kiti nesupranta Vienuolio komentaruose.

    Vaikystėje patirtų traumų "įsisąmoninimo" praktikos, kaip teisingai komentuoja Vienuolis, yra susiję su asmenybės invertavimu ir atsidavimu manipuliavimui. Tai nesaugios praktikos. Atskirais atvejais jos gali būti arba nebūti naudingos, bet vieno ryškaus tų praktikų propaguotojo - Scientologijos bažnyčios - pavyzdys turėtų būti pakankamas RACIONALIAM skeptiškumui.

    AtsakytiPanaikinti
  9. "Pavyzdžiais siekiau parodyti, kad įrašo apie racionalumą ir sąmoningumą išvados logiškai nepagrįstos. Jos neprieštarauja išsakomiems teiginiams, bet iš jų neišplaukia."

    Įraše teiginiai buvo tokie:

    1) Įrodyta, kad vaikystėje patirtas smurtas pakeičia smegenų gebėjimą racionaliai mąstyti situacijose, kurios panašios į patirtas vaikystėje.
    2) Įrodyta, kad vaikystėje patirtų traumų pasekmes, t.y. nesugebėjimą racionaliai mąstyti situacijose, kurios panašios į patirtas vaikystėje, galima "išgydyti" tik tas traumas įsisąmoninant, t.y. suvokiant savo emocijų, kylančių nemaloniose situacijose kilmę ir į ką iš tiesų jos yra nukreiptos.

    Tu teigi, kad antras punktas neišplaukia iš pirmo. Kodėl? Jei žinai kitų būdų, kaip susitvarkyti su aptarinėjama problema, neslėpk.

    "Vaikystėje patirtų traumų "įsisąmoninimo" praktikos, kaip teisingai komentuoja Vienuolis, yra susiję su asmenybės invertavimu ir atsidavimu manipuliavimui. Tai nesaugios praktikos."

    Nežinau, kas yra asmenybės invertavimas, tačiau sutinku, kad atsidavimas manipuliavimui yra nesaugi praktika. Gal galėtum paaiškinti ką šios dvi tavo įvardintos praktikos turi bendro su vaikystėje patirtų traumų įsisąmoninimu?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Su pirmu punktu iš esmės sutinku. Antras teiginys yra ne mokslo įrodytas faktas, o tik viena iš gerų teorijų.

    Psichologijoje, kaip ir ekonomikoje, platesnė erudicija pravartesnė už prisirišimą prie vienos teorijos.

    Mes dar pinigų bendros nuomonės nepriėjom, kur jau ten iki psichoanalizės :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. "Su pirmu punktu iš esmės sutinku. Antras teiginys yra ne mokslo įrodytas faktas, o tik viena iš gerų teorijų."

    Noriu pasitikslinti ar manai, kad praeities traumų įsisąmoninimas nepadeda "pasveikti" nuo jų pasekmių, ar kad yra ir kitų būdų kaip atgauti gebėjimą racionaliai mąstyti?

    "Psichologijoje, kaip ir ekonomikoje, platesnė erudicija pravartesnė už prisirišimą prie vienos teorijos."

    Neturint metodologijos kaip atskirti teisingą teoriją nuo klaidingos nėra jokios naudos iš kelių viena kitai prieštaraujančių teorijų žinojimo. Žinant kaip atskirti teisingas teorijas nuo klaidingų tikėti klaidingomis teorijomis nėra tikslo.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Negalime "atgauti gebėjimo racionaliai mąstyti", nes tai nėra iš prigimties būdingas, tik vėliau traumų užblokuotas dalykas.

    Galime įvairiais būdais lavinti mąstymą. Psichoterapija yra vienas iš būdų, o "traumų įsisąvinimas" - tik viena iš naudingų metaforų.

    Metafora yra metafora. Kai kuriose situacijose naudinga, kitose - ne.

    AtsakytiPanaikinti
  13. "Negalime "atgauti gebėjimo racionaliai mąstyti", nes tai nėra iš prigimties būdingas, tik vėliau traumų užblokuotas dalykas."

    Paskutiniam savo komentare rašei, kad su pirmu mano ankstesnio komentaro punktu sutinki, dabar rašai, kad nesutinki, tai nežinau kam oponuoti.

    "Galime įvairiais būdais lavinti mąstymą. Psichoterapija yra vienas iš būdų, o "traumų įsisąvinimas" - tik viena iš naudingų metaforų."

    Nesuprantu minčių šuolių ir teiginių sąsajų su aptarinėjama tema. Čia tas pats kas kalbant apie fizioterapiją bandant atstatyti traumos pažeistą stuburą sakyti, kad lavinti stuburo lankstumą galime įvairiais būdais, o "darbingumo atstatymas" yra tik viena iš naudingų metaforų, kuri kartais naudinga, kartais ne.

    Per eilę post'ų nesugebėjome net išsiaiškinti kokia tiksliai tavo pozicija, nekalbant apie perėjimą prie aiškinimosi ar šio įrašo išvados yra teisingos, tai nelabai matau prasmės toliau tęsti susirašinėjimą.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Labas,

    kažkaip susirodė, kad per piktai atsakinėjat žmonėms :)

    Vienuolis sutraktavo straipsnelį kaip siūlantį pasiteisinimą asmeniniam neracionaliam elgesiui, o ne kaip bandantį paaiškinti, kodėl kai kurių žmonių neveikia racionalūs argumentai.

    O teiginys "Taigi, tapti racionalesniam galima tik įsisąmoninant vaikystėje patirtas traumas ir, žinoma, savo vaikus auginant racionaliai ir atsakingai." be abejo yra ir neteisingas, ir netinkamai suformuluotas. Tikriausiai visiems akivaizdu, kad įmanoma tapti racionalesniu neturint vaikų, ar ne? Ir be abejo, norint išvengti migdolinių kūnų įtakos loginiam mąstymui, pakanka žinoti, kad ji tokia egzistuoja ir kaip ją atpažinti. Vaikystėje ar kada kitu metu patirtų traumų nebūtina nei identifikuoti, nei įsisamoninti.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Labas, Andriau :)

    Vienuolis bashino tai, ko niekas neteigė, ir tą darė piktai, naudodamas įžeidžiančius žodžius (pvz. "pseudopsichologų cigoniškų užkalbėjimų"), vadindamas psichologus kvailiais, ir dar nerišliai. Po kelių Dariaus ir mano bandymų tai parodyti, Vienuolis vietoj to, kad atsiprašytų ir / ar pabandytų išsiaiškinti tas vietas, kurių nesuprato, tik pakartojo dar kartą tai ką rašė anksčiau tokiu pačiu stiliumi kokiu rašė anksčiau, dėl to be jokio pykčio buvo informuotas, kad su juo susirašinėti toliau nėra prasmės.

    Dėl sakinio formuluotės - sutinku, kad iš tokio parašymo reiktų suprasti, kad tapti racionalesniu galima tik turint vaikų, kas, akivaizdu, kad yra neteisinga.

    Tačiau nesutinku, kad įmanoma išvengti migdolinių kūnų įtakos tik išmokus atpažinti jų veiklą. Išmokus tą padaryti bus galima reaguoti racionaliau, tačiau norint tą daryti reiks daug valios pastangų, ir, beveik garantuotai nepavyks mąstyti - ir elgtis - taip teisingai, kaip kad būtų galima jei neteisingos emocijos netrukdytų. Gi net jei ir išmoksi atpažinti migdolinių kūnų veiklą, neįsisąmoninus praeities traumų neteisingos emocijos neteisingu metu vis tiek kils, ir jos trukdys racionaliai mąstyti net jei suvoksi, kad jos kyla ne vietoj ir nukreiptos ne į tai, kur atrodo, kad yra nukreiptos, nekalbant jau apie tai, kad dažnai kylančios neigiamos emocijos vargina ir trumpina gyvenimą ;)

    AtsakytiPanaikinti
  16. Beje kaip tik šiandien klausiau ganėtinai teisingą Stefano pakalbėjimą į temą: http://www.freedomainradio.com/Traffic_Jams/FDR_324_Conflict_Resolution_Part_2_History.mp3

    AtsakytiPanaikinti
  17. Teiginys "Taigi, tapti racionalesniam galima tik įsisąmoninant vaikystėje patirtas traumas ir, žinoma, savo vaikus auginant racionaliai ir atsakingai." turėjo reikšti, kad žmonės (žmonija) gali tapti racionalesni tik jeigu įsisąmonins vaikystės traumas ir jeigu vaikai bus auginami racionaliai ir atsakingai. Tai nereiškia, jog niekaip kitaip negalima tapti racionalesniam, pvz., skaitant logikos vadovėlius ar žiūrint video apie kritinį mąsytmą, ar kalbantis su racionaliais žmonėmis etc. Bet žvelgiant į didesnį paveikslą panašu, kad žmonija racionalesnė gali tapti tik jeigu turintieji traumų (t. y. didžioji dauguma populiacijos) jas įsisąmonins ir netraumuos savo vaikų.

    Sutinku, kad originali formuluotė netiksli, pabandysiu pakeisti.

    AtsakytiPanaikinti