trečiadienis, spalio 20, 2010

Atsakomybė už melavimą

Neperseniausiai teko šnekėtis apie tai, kokios galėtų būti teisingos sankcijos sukčiams. Pagalvojau, kad lengviausia į šį klausimą atsakyti pavyzdžiais. Taigi, įsivaizduokite 2 situacijas:

1) Tėvams draugai pasiūlo būdą, kuris neva padės jų 5 metų vaikui ne tik būti ramesniam, lengviau susikaupti, geriau miegoti, rečiau sirgti, bet ir gyventi amžinai. Tereikia girdyti jį specialiu stebuklingu skysčiu. Nepaisant to, kad draugai nepateikia jokių savo žodžių įrodymų, tėvai patiki ir taip ir daro.

Iš pradžių skysčio poveikis vaikui atrodo lyg ir toks apie kokį kalbėjo draugai, bet bėgant laikui vaikas ima jaustis blogiau ir blogiau - negali susikaupti, tampa irzlus, blogai miega, dažniau serga. Tėvai pasikonsultuoja su draugais, jie pataria padidinti skysčio dozę.

Metai bėga toliau, situacija vis prastėja, tačiau tėvai laikosi tvirtai - vis padidina skysčio dozę ir vis vaikui pakartoja, kad jį labai myli. Vieną dieną vaikas suauga ir dėl nuolatinių sveikatos ir psichologinių problemų kreipiasi į gydytojus, kurie išsiaiškina, kad tėvai jį visą gyvenimą girdė alkoholiu. Jis kelis metus gydosi reabilitacijoje, sveikata tampa patenkinama, tačiau tokia kokia būtų jei jo tiek metų nebūtų nuodiję, nebebus niekada.

Klausimai:

- Kas atsakingas už žalą, padarytą jaunam žmogui?
- Ar turi teisę vaikas reikalauti bent jau piniginės kompensacijos iš savo tėvų už išlaidas gydymuisi bei nepataisomai sugadintą sveikatą?
- Ar tėvai galėtų būti atleisti nuo atsakomybės, jei pasakytų, kad manė, jog daro vaikui gera, nors teisingos informacijos apie alkoholį buvo galima gauti laisvai?
- Jei trečia šalis sužinotų apie tai, kad tėvai girdo savo vaiką alkoholiu, ar pasielgtų teisingai, jei įsikištų ir sustabdytų vaiko žalojimą?

2) Tėvams draugai pasiūlo būdą, kuris neva padės jų 5 metų vaikui ne tik būti ramesniam, lengviau susikaupti, geriau miegoti, rečiau sirgti, bet ir gyventi amžinai. Tereikia vaikui papasakoti, kad dėl jo kaltės neva mirė pats geriausias kada nors gyvenęs žmogus, kuris dabar jį stebi ir mato viską, ką jis daro. Jei tik vaikas padarys ar pagalvos ką nors, kas nepatiks tam žmogui, jis amžinai turės kentėti baisioje vietoje, kuri vadinasi pragaras. Savo reikalavimus tas žmogus yra surašęs vienoje knygoje, kuri vadinasi biblija, ir kurią interpretuoti yra įgaliojęs organizaciją, pavadinimu bažnyčia, į kurią būtina periodiškai vaikščioti ir atlikinėti nesuprantamas apeigas.

Nepaisant to, kad draugai nepateikia jokių savo žodžių įrodymų, tėvai jais patiki ir daro kaip jie sako. Pradžioje vaikas lyg ir iš tiesų ėmė kelti mažiau rūpesčių, būti paklusnesnis, tačiau laikui bėgant ima jaustis blogiau ir blogiau - negali susikaupti, tampa irzlus, blogai miega, dažniau serga. Tėvai pasikonsultuoja su draugais, jie pataria padidinti biblijos skaitymo bei vaikščiojimo į bažnyčią dažnumą ir griežčiau laikytis biblijoje surašytų nurodymų, o jei vaikas labai priešinasi - panaudoti visas įmanomas priemones, jei reikia ir fizinį smurtą, kad priversti jį paklusti.

Metai bėga toliau, situacija vis prastėja, vaikas maištauja vis daugiau ir daugiau, tačiau tėvai laikosi tvirtai - vis padidina apeigų bei smurto dozę ir vis pakartoja, kad jį labai myli. Vieną dieną vaikas suauga ir dėl nuolatinių sveikatos ir psichologinių problemų kreipiasi į gydytojus, kurie išsiaiškina, kad tėvai visą gyvenimą jam žiauriai melavo su tikslu priversti jį elgtis taip, kaip patogiau tėvams ir kunigams. Jis kelis metus lankosi pas psichoterapeutą, sveikata tampa patenkinama, tačiau tokia kokia būtų jei jo tiek metų nebūtų terorizavę nebebus niekada.

Klausimai analogiški pirmam atvejui.

13 komentarų:

  1. Atsakymai: 1) niekas; 2) ne; 3) tėvai nėra atsakingi (klausimas niekinis); 4) priklauso kas slepiasi po "įsikištų": jei bandytų įtikinti - taip; jei naudotų prievartą - ne.

    Siekiant "atrasti" tėvų atsakomybę reikia užduoti tokį klausimą: ar vaikas augimo metu objektyviai išreiškė valią atsiimti iš tėvų globos teisę (išeiti iš namų, prašyti kad jį pasiimtų kiti ir pan.)? Jei taip - ar tėvai naudojo prievartą jį sulaikyti / tam sutrukdyti? Jei taip - tėvai kalti dėl prievartinio laisvės suvaržymo (pagrobimo / įkalinimo ar pan.).

    Atsakant į temos pavadinimą - atsakomybė už melavimą yra moralinė.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jei restorane užsisakęs makaronų su grybais gauni makaronus su musmirėm irgi niekas neatsakingas, nes niekas netrukdė makaronų nevalgyti ir išeiti?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Restorano paslaugos yra tarpasmeninis kontraktas, o tavo paminėtas atvejas yra apgavystė (fraud), už kurią galima persekioti.

    Tėvai yra patikėtiniai (įgalioti savininkai). Vienintelis kontraktas šiuo atveju yra vaiko (tikrojo savininko) įgaliojimas, kuris baigiasi tada kai vaikas išreiškia savo valią.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nematau kaip šiuo atveju santykių rūšis įtakoja situaciją. Tarkim kas nors atsisėstų viešoje vietoje su reklama "patys skaniausi nemokami makaronai su grybais visiems šv. ... ėmimo į dangų proga" ir dalintų makaronus su musmirėm nemokamai, tavo manymu nukentėjęs neturėtų teisės reikalauti žalos atlyginimo? Gi šiuo atveju jokio kontrakto nebūtų apskritai.

    O apie tėvų ir vaikų santykius mes jau kažkada diskutavom, ir tu nepateikei jokių mano argumentų paneigimo, tačiau vis tiek tvirtini, kad tėvai nėra atsakingi už vaikų žalojimą, kas yra keista. Galiu tik pakartoti, kad vaikų ir tėvų santykiai yra ne visai analogiški, tačiau labai panašūs į suaugusio žmogaus santykius su asmeniu, kurį tas suaugęs žmogus savo veiksmais padarė psichiškai ir fiziškai neįgaliu. Abiem atvejais suaugęs žmogus turi pareigą rūpintis asmeniu, kuris dėl jo veiksmų pateko į situaciją, kurioje negali pasirūpinti savimi. Ir jei tokiais atvejais suaugęs žmogus nesirūpina arba dar blogiau - žaloja - nuo jo priklausomą asmenį, sakymas, kad suaugęs žmogus yra neatsakingas nes nuo jo priklausomas asmuo gali eiti kur nori jei tik jam kas nors nepatinka yra insult to injury.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Matai, aš žmogų laikau savęs savininku nuo pat pradžios (pradėjimo, gimimo, whatever) Buvimas savininku reiškia valios išreiškimą.

    Su vaikais problema ta, kad jie negali objektyviai išreikšti valios.
    -Iš vienos pusės: vaikai verkia visą laiką (liūdna, negavo saldainio, apsisisiojo ir t.t.); suaugę irgi dažnai verkia (iš laimės ir nelaimės)
    -Iš kitos pusės: savanoriškai badauja paaugliai (pvz. manekenės ir kt.) ir suaugę (organizmo valymas, pasninkavimai ir kt).

    Kaip tu objektyviai suprasi, kad verkiantis perdžiuvęs vaikas būtent sako kad yra kankinamas dėl maisto nebuvimo ir kad nori atsisakyti šios mamos dėl kito globėjo, kuris maitintų? Gal jam liūdna kad nėra valgyti, bet jis nenori pas nepažįstamus ir verkia ne iš skausmo, bet iš nevilties? O labai mylėdamas savo mamą gali (nori) kentėti laikiną nepriteklių laukdamas geresnių laikų? Kaip sportininkas, kuris nekenčia trenerio per treniruotę, bet dėkingas po varžybų,

    Kas bus tas kas sprendžia? Atėjau, pažiūrėjau: per mažai svorio -> marinimas badu -> kankinimas? Iš kur tokia teisė spręsti už vaiką, kuris yra tikrasis savęs savininkas?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Pirmiausia išsiaiškinkim ar sutinki, kad nepriklausomai nuo santykių rūšies, asmuo, melavimu padaręs žalą (pvz. dalinęs nuodus vietoj saldainių), nukentėjusiam pareikalavus turi kaip minimum žalą atlyginti, o bet kas žinantis tiesą turi teisę jėga sustabdyti tokius melagio veiksmus?

    Paskui bus galima padiskutuoti ir apie kitus klausimus.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Man trūko "melavimo" / "melo" ir "atsakomybės" apibrėžimo. Ar žmogus, nežinantis, kad sako netiesą (nesąmoningas), yra melagis ir atsakingas už tą melą?

    Aišku, visi gali teisintis, jog šventai tikėjo / tiki tuo, ką sako, nes tą patikrinti dažnai (visada?) yra neįmanoma, , bet for argument's sake gal kažkokio apibrėžimo reikėtų? Ką manai?

    Kol kas nevisai aišku, ar kalbi tik apie fraud (t. y. sąmoningą melą ar apgavystę), ar ir apie ignorance (neišmanymą). Nors, mano manymu, ar sąmoningai, ar nesąmoningai man padaryta žala, galiu teisėtai reikalauti iš ją padariusio žmogaus (ar Mindaugėlio terminais - "įgalioto žmogaus") atlyginti nuostolius. Sudėtingiau su psichiškai nesveikais žmonėmis ar mažais vaikais be tėvų... Bla bla, kur riba? Sūrus vanduo / tyras vanduo; nevisai ta tema, todėl pamąstymai ateičiai :)

    Tikrai aišku, kad psichiškai įgalūs visuomenėje funkcionuoti tėvai yra atsakingi už savo vaikų psichologinę ir fizinę gerovę.

    Atsiprašymai už rant'inimą :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Outsider, geri klausimai, pabandžiau atsakyti į juos čia.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Daug atsakomybės užkrauni tėvams. Netgi atrodo bandai paversti tėvų / vaikų santykius ekonominiais, o jie tokie nėra.
    Visi norėtų turėti tėvus kurie jais puikiai pasirūpintų, neturėtų silpnybių, netaikytų blogų metodų ir t.t., bet tie patys tėvai kaip ir vaikai turi savų problemų, norų ir silpnybių.
    Manau praktiškesnis problemos sprendimas yra tėvų ir vaikų švietimas, nei nuobaudos ar kompensacijos.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Sutinku su viskuo ką pasakei. Diskutuoti apie kitus dalykus nereikia. Ačiū. Toliau aš tik skaitysiu :)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Mindaugėli, visada esi laukiamas ir parašyti, ne tik skaityti :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. 1) šis klausimas yra pačio žalos fakto pripažinimo klausimas - sutarus dėl kriterijų, atsakymas akivaizdus; bet kas, ginčijantis tėvų atsakomybę, vienaip ar kitaip apeliuos į žalos ar "žalojimo" faktų nebuvimą;

    2) aš nematau principinio skirtumo tarp piniginės kompensacijos reikalavimo iš savo tėvų ar trečių asmenų; savo ruožtu, nematau kokiu pagrindu galėtum reikalauti iš manęs pinigų, jei nesame dėl to iš anksto sutarę (kontraktu) - teoriškai, jei perki iš manęs bananus, ir nori gauti piniginę kompensacija, jei pasirodys, jog pardaviau tau obuolius - arba turi reikalauti manęs pasirašyt atitinkamą kontraktą, arba apdrausti savo sandėrį pasitelkęs trečiąją šalį, etc.

    3) visiškai atleistas - ne; tačiau jo atsakomybė galėtų būti kvalifikuojama kaip "negligence", "fraud" ar "abuse" - priklausomai nuo visuotinio konsensuso apie žalos faktą, tėvų psichinio profilio, etc.

    4) atsakymas pilnai priklauso nuo (a) pačio tokios žalos fakto pripažinimo (maitinamo "nepilnaverčiu maistu" vaiko sveikata gali būti žalojama, tačiau gali būti sunku sutarti dėl "sveiko maisto" sąvokos); (b) žalos "intensyvumo" (i.e. turi būti pažeistas kažkoks "threshold" - vaikas, marinimas badu, kvalifikuotų būti išgelbėtas, tuo tarpu 2 kartus per dieną vietoj 3 ar 4 - matomai ne)

    AtsakytiPanaikinti
  13. nėra skirtumo žinojo ar nežinojo tėvai, nes yra rašyta taisyklė, jog nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia:)

    AtsakytiPanaikinti