trečiadienis, kovo 23, 2011

"Apie tiesą" in action

Norėjau pasidalinti diskusija iš Facebook'o, kuri yra puiki Stefan Molyneux knygos "Apie tiesą" iliustracija. Diskusiją įdedu visą:
Gabrielė:

Kad įgustum, reikia dirbti, o vaikai to savanoriškai niekada nenori daryti, todėl labai svarbu nepaisyti jų norų. Dažnai tai reikalauja tėvų tvirtumo, nes vaikai priešinasi. Sunkiausia būna pradžioje, kai Vakarų tėvai ir linkę pasiduoti. Bet jeigu viskas atliekama tinkamai, kinų strategija sukuria dorą ciklą. Nuolatinis mokymasis yra esminis dalykas tobulumui pasiekti, o Amerikoje tokia praktika nuvertinama.



Kodėl kinai užaugina sėkmingus vaikus? - Naujienų portalas Alfa.lt

Dėl kinų kilmės amerikietės Amy Chua vaikų ugdymo idėjų šiuo metu laužomos ietys Amerikos ir Vakarų Europos žiniasklaidoje. A.Chua

Monday, March 21, 2011 at 1:01pm

Vaidmine:

auklėsi "kinietiškai"? ;)

Gabrielė:

na, kinai gal kiek perlenkia lazdą :)

Jekaterina:

o aš labai dėkinga savo tėvams, kad nevertė manęs nieko daryti, nei mokytis, nei burelius lankyti, nei groti instrumentu, nei sportuoti...jei pati užsimanydavau, tada palaikė, o kai užsimanydavau mesti kokią veiklą ir imtis kitos, neprieštaravo niekada. tokiu budu, gal ir neišmokau groti gitara, bet išbandžiau daug įvairių įdomių dalykų ir turėjau nerūoestingą vaikystę :) Gerbiu savo tėvus, kad jie gerbė ir dabar gerbia mano pasirinkimą ir leidžia klaidas krėsti pačiai :) jau nutolau nuo straipsnio tėmos, bet šiltus jausmus tėvams pramušė :)

Giedrius:

How sick is that?

Btw, labai teisingas komentaras http://www.youtube.com/watch?v=u-jg90JNksE

Erika:

as turiu drauge kiniete, tai ji is tiesu nepaisydama savo vaiko noru is jo padare ir pirmuna, ir piano virtuoza, ir dabar stumia i medicina mokytis, nors jis to nenori. Ir pasake jam, kad merginos bus tik po to, kai baigs studijas. Vaikas - auksinis, bet uzduchintas, nerealiai, man atrodo, gali sprogti kaip Fukusima viena diena...

Gabrielė:

pasaulis blaškosi tarp kraštutinumų - nuo visiškos kontrolės ir priežiūros iki visiškos laisvės. tiesa slypi tikriausiai kažkur per vidurį arba anapus :)

Giedrius:

Gabriele, tiesa slypi kažkur per vidurį visais klausimais, ar tik šituo?

Gabrielė:

vienos tiesos nėra nė vienu diskutuotinu klausimu

kartoju savo komentarą, parašytą ta pačia tema kitur - manau, kad kinės motinos persistengia - gal tai sąlygota vieno vaiko politikos? kai turi tik vieną "šansą" įgyvendinti "savo svajones" per vaiką... iš kitos pusės - besimokinančiam vaikui norint pasiekti rezultatų - tikrai reikia disciplinos. ir jau nuo tėvų sugebėjimų priklauso, ar ta disciplina pavirsta ar nepavirsta muštru. teoriškai viskas atrodo lengva, ar ne? :)

bet kokiu atveju - gerai paskaityti ir bent su savim padiskutuoti apie įvairius metodus

Giedrius:

Jei nėra tiesos nei vienu diskutuotinu klausimu, reiškia klausimu "ar nėra vienos tiesos?" irgi nėra vienos tiesos, t.y. teiginys "vienos tiesos nėra" yra klaidingas bet kokiu atveju (visiems reliatyvistams rekomenduoju šitą straipsnelį http://theemptiness.info/2010/08/shades-of-grey-are-empty/, gaila, kad iš nei vieno nesulaukiau apie jį jokių komentarų :) ).

Kas liečia discipliną bendraujant su vaikais ir jos pasekmes - labai rekomenduoju paskaityti http://www.manoknyga.lt/knyga/gabaus-vaiko-drama-ir-tikrosios-savasties-paieska.html. Jeigu ką turiu ir anglišką pdf'ą, kam aktualu rašykit PM, pasidalinsiu.

Gabrielė:

jei yra skirtingos nuomonės - yra skirtingi argumentai ir abiem pusėm vienos tiesos nėra. jei atvirai, šitą nuorodą įdėjau norėdama įžiebti diskusiją. aš manau, kad norint jaustis gerai / vystytis / džiaugtis, vaikams reikia aiškių taisyklių ir ribų. kai kada jos gali ir nepatikti.

Giedrius:

Gabriele, tu ignoruoji tai ką aš rašau :) Jei "vienos tiesos nėra" yra tiesa, pats teiginys "vienos tiesos nėra" negali būti tiesa, nes vadovaujantis juo pačiu tiesos nėra. Ir visiškai suprantama, kodėl tiek daug žmonių tokio akivaizdaus prieštaravimo nemato - jiems visiems bet koks absoliutizmas asocijuojasi su žiauriu neteisingumu. Pradedant žiauriu ir neteisingu tėvų absoliutizmu (disciplina turi būti!), baigiant diktatorių absoliutizmu (pasaulis vokiečiams!).

Sakyti, kad tiesos apskritai nėra, kadangi 2 žmonės turi skirtingą įsitikinimą kažkokiu klausimu, yra iš principo tas pats kas sakyti, kad bet koks absoliutizmas yra blogai. Iš tiesų jei tik kalbam apie išorinį mums pasaulį, o ne apie savo subjektyvius pomėgius, viena tiesa visada yra (ir tai yra absoliutus - ir teisingas - teiginys), tiesiog vienais klausimais ją rasti lengviau nei kitais (pvz. sužinoti kiek bus apelsinų prie 2 pridėjus 2 yra, deja, lengviau nei sužinoti kokios yra disciplinos, arba kitaip - prievartos prieš vaikus, pasekmės vaikams). Tačiau jei tam tikrais klausimais tiesą rasti nelengva, tai niekaip nereiškia, kad tiesos nėra apskritai, o visi absoliutistai (pvz. tie, kurie teigia, kad 2 apelsinai + 2 apelsinai yra 4 apelsinai - absoliutas - ir kad teigiantys, kad 2+2=5 ar 159, yra neteisūs - dar vienas absoliutas) yra išprotėję manjakai. Išprotėję manjakai yra tik tie, kurie siekia savo tikslų laikydamiesi neteisingų (ir prieštaraujančių sau patiems) absoliutų. Ir norint nedaryti to paties brangiausiems savo žmonėms ką su tavimi darė besivadovaujantys neteisingais absoliutais, yra būtina tą suprasti.

Gabrielė:

Giedriau, geriau diskutuokime dėl teiginių ar reikalinga vaikams disciplina, ir kaip ji kenkia vaikams, arba apskritai - kas yra disciplina, o kas yra pvz. tvarka namuose, o ne kabinėkimės prie ironiškų žodžių - yra tiesa ar ne...

Giedrius:

Jei manyti, kad tiesos nėra, diskusija (argumentų išsakymas siekiant išsiaiškinti tiesą) bet kokiu klausimu yra beprasmė, todėl diskutuojant apie bet ką šito klausimo neįmanoma aplenkti.

Žodis "disciplina" turi eilę prieštaraujančių vienas kitam apibrėžimų (http://www.merriam-webster.com/dictionary/discipline), tačiau dauguma mano matytų tėvų šitą žodį vartoja apibūdinti jų subjektyvios nuomonės enforsinimą vaikams pateikiant tą subjektyvią jų nuomonę kaip objektyvias taisykles (kurių aišku patys tėvai nesilaiko).

Pvz. absoliuti dauguma tėvų aiškina savo vaikams, kad muštis, rėkti, grasinti, nevykdyti savo pareigų ar naudoti kitokį fizinį ar / ir psichologinį smurtą už tai, kad kažkas elgiasi ne taip kaip tau patinka, yra blogai, ir vienaip ar kitaip baudžia vaikus jei jie šios taisyklės nesilaiko. Tačiau tuo pačiu metu patys tėvai naudoja vienokį ar kitokį fizinį ar / ir psichologinį smurtą prieš savo vaikus jei jie elgiasi taip, kaip tėvams nepatinka (pvz. susideda savo daiktus ten ir taip, kaip tėvams nepatinka - atseit būna netvarkingi). Vaikams tokiu atveju lieka tik 2 keliai - 1) pripažinti, kad jų tėvai nežino kas yra blogai ir kas yra gerai, tačiau to nepripažįsta, ir, kadangi yra stipresni, jėga verčia paklusti vaikus savo subjektyvioms užgaidoms; 2) siekiant išlaikyti tėvų palankumą pačiais įvairiausiais būdais teisinti tokią neteisybę ir tėvų veidmainystę (tiesos jokiu klausimu apskritai nėra; viskas subjektyvu; visa tai mano labui, tik aš to dar nesuprantu; aš pats esu kaltas dėl to, kad su manimi taip elgėsi; etc.).

Kol esi vaikas, 2) variantas yra vienintelis įmanomas pasirinkimas. Tačiau jei ir būdamas suaugęs žmogus laikosi 2) varianto, jis negali suprasti kas yra teisinga, o kas ne, ir neišvengiamai kartoja neteisingą elgesį ir su savo vaikais laikydamas jį teisingu, kitaip tariant aukoja gerus žmones tam, kad išlaikyti blogų žmonių "gerą veidą".

Jeigu ką labai rekomenduoju dar ir šitą nedidelę knygelę: http://giedriusc.blogspot.com/2011/03/stefan-molyneux-knyga-apie-tiesa-jau-ir.html

Gabrielė:

suprantu, kad tau disciplina yra būtinai susijusi su bausmėmis? kaip pavadinti tada tokią tvarką- prieš miegą valomės dantis, miegoti vaikai eina 9 valandą, valgo ne tai ką galbūt nori, o ką pagamina mama. tai jau prievarta?\

Giedrius:

Jei teigi, kad disciplina nesusijusi su bausmėmis, ką tavo manymu tėvai daro vaikams, kurie nepaklūsta tėvų reikalavimams (racionaliems ar ne kol kas nesvarbu)? Ir koks tada tavo disciplinos apibrėžimas?

Gabrielė:

paklausiu taip pat - ar jūs neturite vaikui jokių reikalavimų (valgyti, miegoti, nešokti nuo stogo ir pan.)?

Giedrius:

Turim. Gal dabar galėtum atsakyti į mano klausimus? :-) Ir jei jau susirašinėjimą vadinam dskusija, būtų neblogai, jei nešokinėtume prie naujų klausimų, kol neišsiaiškinome ankstesnių. Taip pat būtų neblogai žinoti ar pakeitei savo nuomonę apie tiesą, ar, nepaisant to, kad mano argumentams kontraargumentų nėra, vis tiek manai, kad tiesos nėra.

Gabrielė:

ok, jei grįžtam prie tiesos - 2 x2 = 4 yra tiesa. kaip geriau auklėti savo vaiką - nėra vienos tiesos.
mano disciplinos apibrėžimas - taisyklės, kurių reikia laikytis, apie kurias visos susijusios pusės yra iš anksto informuotos. taip pat ir apie tai, kas atsitiks, jei jų bus nesilaikoma. ir pasekmės tai ne tas pats kas bausmė.

Giedrius:

Tai nemanai, kad auklėti vaiką pvz. jį mušant už tai, kad jis negroja pianinu, yra vienareikšmiškai blogai? Jei manai, kad tai blogai, reiškia sutinki, kad ir kalbant apie tai kaip auklėti vaikus viena tiesa yra.

Jei sugalvosiu taisyklę "negrojančius pianinu sumušu" ir apie ją informuosiu iš anksto, sumušimas nebus bausmė?

Gabrielė:

Giedriau, čia jau gaunasi tiesiog žodžių vartymas. nemaniau, kad diskutuojame galima mušti vaikus ar (aišku, kad negalima). dilema jei jau vaikas pasirinko groti pianinu ir sugalvoja (gal tik laikinai), kad nebegros - versti jį ar ne? kuri tada tiesa yra tiesesnė? laivė vaiko pasirinkimui? esu girdėjusi pasakymų "ech kodėl tėvai neprivertė mokintis groti,kai sumaniau mesti" \

Giedrius:

Matyt gerai nesuprantu kas yra "žodžių vartymas", bet kaip suprantu dabar jau sutinki, kad kaip geriau auklėti vaiką viena tiesa yra. Ir ta tiesa yra ta, kad mušti vaikus yra blogai, nes tai yra smurtas - dėl to kaip suprantu klausimų nekyla. Tačiau jei vaikas nebenori groti pianinu ar versti jį ar ne klausimas kažkodėl kyla, nors "versti" nenaudojant fizinio ar / ir psichologinio smurto (ką tėvai mėgsta vadinti švelniau - bausmėmis, ar dar švelniau - taisyklių nesilaikymo pasekmėmis) yra neįmanoma. Man panašu į žodžių vartymą, t.y. bandymą vadinti daiktus kitais vardais (eufemizmais) idant išvengti nepatinkančių išvadų.

O visokiausių Stokholmo sindromo apraiškų iš pateisinančių smurtą esu girdėjęs begalybę (pvz. jei manęs tėvai nebūtų mušę, būčiau šunkeliais nuėjęs; mane tėvai privertė daryti tiek man naudingų darymų, ir kodėl neprivertė dar padaryti ir X? ir pan.), tačiau tai tik įrodo, kad smurtas gamina smurtautojus, o ne kad smurtas padeda žmonėms tapti geresniais ir laimingesniais.

Gabrielė:

trumpinu savo mintis... labai jau ilgi pasisakymai čia gaunasi... nemanau, kad vaikas gali/privalo augti "visiškos laisvės sąlygomis". gali vadinti tai smurtu, bet eiti miegoti laiku, valytis dantis, tvarkytis, mokintis - tai tam tikri privalomi dalykai. Ir nereikia tėvų, kurie to prašo laikyti primetančiais savo valią. Įkalbėti vaiką, motyvuoti ar kaip kitaip pakreipti jo dėmesį ir nuomonę - be abejo taip pat smurtas? Filosofijoje ant popieriaus viskas atrodo idealu - bet man vis primena psichoterapeutų "arkliuką" - "dėl nenusisekusio gyvenimo kaltos mano tėvų klaidos" (čia aliuzija į knygos pavadinimą "Gabaus vaiko drama"...)

Julius:

Bijau, kad šiuo atveju psichoterapeutai teisūs. Motyvuoti, ir naudoti smurtą (fizinį/psichologinį) ir manipuliacijas - labai skirtingi dalykai. Daugelis pasakytų kad mano mama yra labai gera moteriškė, ir vaikystėje manimi labai rūpinosi.
So what? Užaugau emociškai sužalotas, iki šiol negaliu kai kokių problemų išsispręsti. Ir galiu savo tėvams pasakyti: fuck you, fuck you very much, už gyvenimą, kurį turiu šiandien. Už savo vidinį aš, savastį, kuri iki šiol nesutaria su manimi.
Jei turi drąsos, tai vis dėl to paskaityk Alice Miller, "Gabaus vaiko drama" - knyga, kurią, manau, turėtų perskaityti visi tėvai, ir besiruošiantys jais tapti.

Giedrius:

‎"nemanau, kad vaikas gali/privalo augti "visiškos laisvės sąlygomis""

Kodėl? Todėl, kad visiškos laisvės sąlygom tau neleido augti tavo tėvai ir iki šiol patirtą neteisybę teisini, ar dėl kokių nors objektyvių priežasčių, kurių nenori atskleisit?

"gali vadinti tai smurtu, bet eiti miegoti laiku, valytis dantis, tvarkytis, mokintis - tai tam tikri privalomi dalykai."

Visi tavo išvardinti dalykai nėra smurtas ir juos su džiaugsmu daro visi vaikai, jei tik prieš juos niekas nesmurtauja. Smurtas yra padaryti juos privalomais, t.y. naudojant vienokius ar kitokius grasinimus (ir jei tik prireikia grasinimus įvykdant) versti vaikus daryti tai, kas patogu tėvams ar / ir leidžia tėvams pateisinti smurtą, patirtą iš jų pačių tėvų.

"Ir nereikia tėvų, kurie to prašo laikyti primetančiais savo valią."

Kodėl? Todėl, kad tiesa nemaloniai skamba ar todėl, kad tai netiesa? Jeigu tai netiesa, prašau pateikti smurto apibrėžimą tinkantį visiems smurto atvejams ir parodyti, kad tavo aukščiau išvardinti veiksmai po tuo apibrėžimu nepatenka.

"Įkalbėti vaiką, motyvuoti ar kaip kitaip pakreipti jo dėmesį ir nuomonę - be abejo taip pat smurtas? "

Priklauso nuo to kaip tai daroma. Įkalbėti daryti beprasmius ar objektyviai neteisingus dalykus yra smurtas. Motyvuoti be abejo, kad ne. Aišku su sąlyga, kad po žodžiu motyvavimas neslepiam smurto (grok pianinu, arba sumušiu / neduosiu valgyt / nepirksiu žaislų / neleisiu daryti to, ką tu mėgsti daryti / nemylėsiu / you name it).

"Filosofijoje ant popieriaus viskas atrodo idealu - bet man vis primena psichoterapeutų "arkliuką" - "dėl nenusisekusio gyvenimo kaltos mano tėvų klaidos" (čia aliuzija į knygos pavadinimą "Gabaus vaiko drama"...)"

Iš aukščiau parašytos citatos suprantu, kad manai, jog žmonės patys turėtų būti atsakingi už savo veiksmus, o ne kaltinti kitus dėl to, ką patys padarė. Taigi, tu pati irgi turėtum būti atsakinga už savo veiksmus, o tavo tėvai už savo, ar ne? Jei su tuo sutinki, reiškia esi atsakinga už savo psichologinį smurtą - bullying - mėtymąsi nepagrįstais kaltinimais psichoterapeutams ir prieš tai man ("kabinėjimasis prie žodžių", "žodžių vartymas"). Toks elgesys parodo, kad esi emociškai prisirišusi prie nepagrįstų išvadų, t.y. įgytų patyrus smurtą, kurį neigi, o ne padarytų įvertinus objektyvius faktus, ir kad tas išvadas esi pasiruošusi ginti bet kokia kaina (net jei norint jas apginti prireikia elgtis neteisingai), kas patvirtina mano aukščiau parašytą išvadą - "smurtas gamina smurtautojus, o ne kad smurtas padeda žmonėms tapti geresniais ir laimingesniais".

Gabrielė:

ok, Giedriau, smurtautoja ir sužalota asmenybė daugiau nediskutuos :)

Gabrielė:

tiesa, einu paengsiu sao vaikus, nes prisiminiau ką mano tėvai darė man :)

Giedrius:

Neabejoju, kad apart visų kitų anksčiau tavo teisintų ir pademonstruotų aktyvios ir pasyvios agresijos rūšių, jie naudojo ir tą, kurią naudoji paskutinėse savo žinutėse - argumentų ignoravimą ir šaipymąsi bei atsisakymą tęsti pokalbį po to, kai oponentas parodo, kad tiek tavo išvados klaidingos, tiek kad elgeisi neteisingai oponento atžvilgiu. Vietoj to, kad, kaip ir reikėtų pagal tavo, ir beveik garantuotai tavo tėvų, atvirai deklaruojamas vertybes, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (pripažinti, kad esi neteisus, atsiprašyti už neteisingą elgesį ir leisti pagrįstai tikėtis, kad toks elgesys daugiau nepasikartos).

Unable to post comment. Try Again


Paskutinio komentaro nusiųsti nepavyko, nes autorė ištrynė visą temą...

26 komentarai:

  1. Beje parasyk kada nors straipsni kaip reikia aukleti vaikus. Nes kaip nereikia tai jau zinom :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Giedriau man patinka jūsų mintys ir jų dėstymas. Sutinku su visomis jūsų mintimis dėstytomis "diskusijoje".

    Pro giedrius nežino kaip teisingai reikia auklėti vaikus. Tam reikia tyrimų, eksperimentų. Kažkuria prasme nebent galime nubrėžti tik tam tikrus kriterijus ar siekiamybes. Aišku nėra labai gerai šnekėti už kitą žmogų. Gal giedrius geriau pats tegu atsako.

    Žmogaus augimas, vystymasis, aplinkos įtaka jam ir t.t. yra baisiai sudėtingi dalykai kurie nėra galutinai ištirti ir įrodyti. Priedo susilaukia didžiulio pasipriešinimo iš visuomenės. Pats matote iš diskusijos. Kai išrandamas naujas telefonas visi mielai jį priima į savo gyvenimą, kai kitos srities mokslininkai įrodo, kad bet koks smurtas prieš vaiką neigiamai atsiliepią jo vystymuisi tada prasideda pasipriešinimas - "nu biški galima", "kartais tiesiog reikia", "džiaugiuosi, kad man taip buvo..." ir pan. Čia gal esmė tame, kad praktiškai visi mes esame vienaip ar kitaip "sugadinti".

    Dar neskaičiau šios knygos, bet jau daugiau mažiau žinau ką jos rasiu ir ji numeris vienas po dabartinės knygos:

    http://giedriusc.blogspot.com/2011/03/stefan-molyneux-knyga-apie-tiesa-jau-ir.html

    Tiesa giedriau ar teko bent kiek susipažinti su Zeitgeist judėjimo idėjomis?

    AtsakytiPanaikinti
  3. @Pro

    Vaikus auklėti reikia pirmiausia jų nežalojant žiauriu elgesiu, ką daryti absoliučiai daugumai visuomenės šiuo metu yra norma. Manipuliacijas, veidmainystę, ignoravimą bei atvirą agresiją pakeitus empatija ir bent jau būtiniausių vaikų poreikių patenkinimu nemanau, kad vaikui trūktų dar kažko, kad užaugti sveiku ir laimingu žmogumi.

    @ Paulius

    Zeitgeist kelias dalis kažkada mačiau, IMO apie šiandienines problemas jie papasakoja visai neblogai, tačiau siūlomi sprendimai yra absurdiški, todėl per daug į jų judėjimą nesigilinau. Šiaip Stefan'as yra padaręs keletą podcast'ų apie Zeitgeist'ą ir net sudalyvavęs filmo autoriaus šou bei debatuose su kažkuo iš jų judėjimo, jei įdomu ši tema gali paieškoti podcast'ų su raktiniu žodžiu "zeitgeist" Stefano kanale www.youtube.com/stefbot.

    P.S. Ačiū abiem už komentarus, smagu matyti didėjančias gretas neabejingų žmonių ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiū būtinai susirasiu podcastus. Vistik šiek tiek užkliuvo tokie jūsų žodžiai: "siūlomi sprendimai yra absurdiški", noreciau isgirsti argumentacija, jei yra noro padiskutuoti. Nors rastu tiksliai, kaip jus, destyti mintis nemoku, tai is karto ispeju.

    Beje filmai, filmais, realiai tik trecia dalis is tiesu yra kazko verta. Zeitgeist.lt yra isversta i lietuviu kalba, tad prie progos rekomenduoju pasiziureti. Nuoseklus, sunkus, kai kam nuobos, bet gana neblogai apimantis kiek imanoma daugiau, nors tai dar ne pabaiga. Kita vertus man nelabai patinka P. Josephas (rezisierius) ir jo poziuris i tam tikrus dalykus. Anyway...
    Siaip pacios ju idejos yra gana galingos, nors dar tikrai negalutines. Labai daug humanistu, socialiniu inzinieriu jau yra rase labai panasiomis temomis. Labai rekomenduociau Skinerio "Antraji Voldena" (yra lietuviskai, "Knygu mugej" mokejau tik 5lt).

    Beje kas liecia judejima tai jis pirmiausia yra visiskai decentralizuotas. Nera stabo, nera valdzios, todel ka vieni nuveikia ju vardu, kiti daro visiskai priesingai.

    Velgi judejimai, judejimais - kalbekime apie idejas, nes taviskes idejos del vaiku auklejimo visiskai isikorporuoja i jas, todel pamaniau, kad gal jus galetu tai dominti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Zeitgeist pasiūlymai išnaikinti pinigus, uždrausti palūkanas ir nacionalizuoti gamtinius resursus neįmanomi be totalitarinės valdžios, kas yra tiek amoralu, tiek ekonomiškai neefektyvu (apie ekonominės kalkuliacijos problemą socializme gali paskaityti čia http://mises.org/econcalc.as, apie jos praktines pasekmes galėtų papasakoti gyvenę TSRS). Pasiūlymai robotizuoti visus rutininius darbus yra tiesiog utopiniai, nes jei jie būtų realūs, juos realizuoti šiandien netrukdytų niekas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Siek tiek syptelejau perskaites, bet tikriausia nesate labai gerai susipazines su idejomis. Siekis panaikinti bet kokia monetarine ekonomine sistema nera susijes su absoliuciai jokia valdzia. Tai mokslinis poziuris, nes visos idejos susiveda i tai. Zeitgeist pasisako pries bet kokia politine valdzios forma. Socializmas niekuo nesiskiria nuo kapitalizmo ziurint is Zeitgeist puses - jie turejo valiuta, bankus, palukanas, gamtiniai saltiniai buvo butent valstybes dalis, ne zmoniu. Zeitgeist judejimo pagrindine mintis - paskelbti visus zemes resursus visos zmonijos paveldu ir dalintis jais. Ne mainytis, o dalintis.

    Del robotizacijos - vistik manau ji masiskai vyksta ir dabar. Bet kokia gamyba pasaulyje jau vienaip ar kitaip mechanizuojama/robotizuojama tai netgi persimeta ir i paslaugu sektoriu (automatizuotos kavines, bankai ir t.t.) tas tik pleciasi ir betkokio verslininko svajone yra visiskai automatizuoti savo versla, nes robotai dirba 24/7, nedaro klaidu, nepavargsta, jiems nereikia daugelio dalyko ko reikia žmogui. Visa tai aisku be didesniu irodymu.

    Kodel tai nedaroma? Cia graziai suveikia monetarine politika - nes nera pinigu. Pinigai tapo resursu, nors visi zinom, kad pinigai nera resursas. Lygiai taip pat nesprendziam visu svarbiausiu zmonijos problemu, nes viskas atsirems i pinigus. Sakot skolintis? Bet tokios technologijos labai brangios, o bankai ilgai nelauks. Uzsisuka labai grazus ratas. (Tiesa sakant net jau imu delioti tokia Ratu teorija, nes kai tik pradedi mastyti kaip spresti viena ar kita globaline/socialine problema vis atsiduri kokiam rate...)

    Beje nenoreciau taip grieztai vien apie pinigus. Zeitgeist idejose labai svarbia vieta uzima apskritai mokslas ir mokslinis poziuris. Nors as ir kreivokai ziuriu i stabo statymo moksliniam metodui, bet, kad jis efektyvesnis nei politika ar religija manau akivaizdu. Jeigu psichologijos mokslas irode ta ir ana kodel mes to nepritaikome visuomeneje? Kodel priesinames (tai puikiai parodo jusu diskusija del vaiko auklejimo)? Atsakymas toje pacioje psichologijoje ir jus, manau, tai zinote :) Vadinasi reikia kazkokio tarpinio kelio. Tikrai nerevoliucijos, nebent revoliucijos zmogaus samoneje. Tikrai ne smurtinio kelio, su jokia totalitarine santvarka kuri jega itvirtins isteklius zmonijai. Cia blogas kelias. Reikia ieskoti kito. Uztat judejimo tikslas ir yra - svietimas. Pasakoti apie idejas, atkreipti demesi, paraginti zmones bent kiek pamastyti ir pan. Velgi niekas is judejimo nesitiki masiniu zmoniu "atsivertimu", nes ir vien idealizmu ar perfekcionizmu to neigyvendinsi, cia irgi gal reikia mokslo? Elgesio psichologijos? Kulturines/socialines inzinerijos? Juk kodel zmones daro tai ka daro jus manau suprantate, jau isitikinau jusu psichologijos ismanymu.

    Kas liecia utopija... galima tai vadinti kaip tik nori, fakto nekeicia - siuo metu turim ziniu ir technologijas kurios gali radikaliai pakeisti pasauli i geresni, mokslas jau daug nuveike ir jis galetu dar daugiau nuveikti, nes dabar (vel ratas) ji tik stabdo monetarine politika. Zmonijos intelektualinis/technologinis lygis smarkiai pakito nuo Tomo Moro laiku, nemanote? Tai kodel negerinam pasaulio?

    Uch kazkaip as ratais, kvadratais... Kaip ir sakiau sunku man nuosekliai destyti mintis :)

    Beje jei esate is Vilniaus gal butu kada nors susibegti pakalbeti prie kavos? Galim Zeitgeist visiskai neliest, man jusu idejos del vaiku auklejimo ar kitu kulturos fenomenu atrodo nemaziau idomus :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Beje toks Jacob Spinney, kuris yra pridaręs nemažai trumpų ir teisingų filmukų youtube apie politiką ir ekonomiką, yra padaręs keletą ir apie Zeitgeist. Pradžiai galėčiau parekomenduoti šitą http://www.youtube.com/watch?v=1FDbZ4mbkC8, jei patiks, tai ir kitus.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Well, jei jie negrasins mane nušauti jei aš su draugais tarpusavyje naudosiu pinigus, turėsiu asmeninėje, o ne bendroje, nuosavybėje resursus ir skolinsiu bei skolinsiuosi daiktus bei pinigus už palūkanas, galiu tik palinkėti jiems sėkmės įgyvendinant tai, kuo jie tiki nepaisant to, kad prieš beveik 100 metų Mises įrodė, kad jų planai neveiks, t.y. kad be pinigų ir su bendrai naudojamais resursais civilizacija, o tame tarpe ir mokslo progresas, yra neįmanoma.

    Susibėgti galime laisvai :) Mane galima pasiekti per Google talk (šio blogo viršuje dešinėje) arba email'u giedriusc at gmail taškas com.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Aha patiko. Kontrargumentais nemažiau domiuosi. Nesu aklas pasekėjas ir viską apgalvoju ir stengiuosi žiūrėti kritiškai, kiek tas įmanoma, nors neslepsiu subjektyvumo mano požiūryje yra.

    Deja gerb. Jacob'as irgi šiek tiek klaidingai supranta resource economy ir netgi gana naiviai vertina dabartinę ekonomiką. Laisvoji rinka irgi ne šventa karvė. Ji puikiai veikė, kai buvo kažko trūkumas ar prekes buvo labai sunku gauti, dabar mes galime pagaminti praktiškai daugiau nei sugebėtume suvartoti, todėl ji nebetenka prasmės ir rinka seniai iškraipoma reklama, paslėpta reklama, įstatymais, muitais, PR'u ir t.t.

    Kaip atsaką siūlau šitą:

    http://zeitgeist.lt/info/archyvas/video/item/pabudimas

    AtsakytiPanaikinti
  10. Gal galetumete ka nors pasiulyti paskaityti ar pasiziureti apie tuos "irodymus". Idomu koki metoda naudoja tam irodyti, nes praktiskai tikrai to neisbande, galiu garantuoti. Apskritai sunku tokius dalykus issiaiskinti vien diskutuojant, be eksperimento veik nieko negali neatsakyti, nes kaip zmones elgsis vienose ar kitose situacijose vien zodziais nesusimuliuosi. Reik eksperimento. Geras pavyzdys - kai testuoja bet kokia technika vistiek imamasi visu saugumo priemoniu, nes jei matematika sako viena, praktika gali parodyti ka kita. Mokslo metodas :)

    Beje pasauliui pakeisti neuztektu vien panaikinti pinigus ir ziureti kaip cia viskas graziai susitvarko. Nera VIENO sprendimo visam pasauliui, visom globalinem dilemom ir t.t. tai tik kompleksinio sprendimo dalis.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Nuorodą dėjau, bet panašu, kad trūko vienos raidės :) Taisausi http://mises.org/econcalc.asp

    O įrodymo metodas yra tik vienas - mokslinis, t.y. logika + empiriniai stebėjimai.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Tiek daug prirašyt norėjau, bet tu vėl darysi tą patį. Stengsiesi įrodyti tiesą remdamasis matematika ir gryna logika. Tavo pastangos atrodo nuožmios ir atbaidančios. Kartu ir argumentų prasme teisingos ir prieinančios tiesą. Esi protingas, išmanai reikalą, bet prastai prieini prie bent kiek skirtingų žmonių.

    Viskas šaunu, bet jei nori pakeisti pasaulį, reikia priimti ir kito žmogaus nuomonę. Šiuo atveju Gabrielės. Galbūt jį būtų supratusi, tai, ką laikai tiesa. Dabar ji atsimušė į psichologinę sieną ir dar toliau nuo to pabėgo. Ar padarei gerą darbą?

    Įsivaizduok, kad ateini pas žmogų į svečius ir pradedi kalbėti „aukštomis“ matematikos frazėmis, tuo tarpu tas žmogus filologas. Reikia kalbėti taip, kad tave suprastų, o ne tiesiog „aš esu teisus ir tau įrodysiu remdamasis savo metodais, kurie turėtų būti taikomi visiems“. Ši diskusija buvo būtent tokia.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Ačiū už komentarą. Turiu keletą klausimėlių:

    1. Kaip dar galima įrodyti ką nors jei ne naudojantis logika?
    2. Jei manai, kad "priimti kito žmogaus nuomonę" yra vertybė, kodėl elgiesi priešingai - nepriimi mano nuomonės ir mane kritikuoji?
    3. Kurio konkrečiai mano žodžio ar sakinio tavo manymu Gabrielė nesuprato?

    AtsakytiPanaikinti
  14. 1. Logika pats geriausias būdas daugeliui žmonių, bet ne visiems, pvz., humanitarams. Pasakysiu atvirai, dabar nešauna į galvą kitas būdas, galbūt net nėra kito. Turėjau omeny ne patį naudojimąsi logika, bet kaip tu ja naudojiesi. Tiesiog, kad šiek tiek empatijos daugiau pridėti galėjai.
    2. Blogai supratai, šioje diskusijoje laikau tavo nuomonę teisingą, tik „tiesos ieškojimą“ sukritikavau.
    3. Pvz., pats nesupratau šito: Gabriele, tu ignoruoji tai ką aš rašau :) Jei "vienos tiesos nėra" yra tiesa, pats teiginys "vienos tiesos nėra" negali būti tiesa, nes vadovaujantis juo pačiu tiesos nėra. Kur kas lengviau šį sakinį suprasti, kai jis atskiriamas nuo sekančių su daug tarptautinių žodžių, kurių reikšmė gana abstrakti.
    Esu programuotojas, tad logiką bent kažkiek išmanau, bet turėjau geras 1-2 min.pagalvoti, kad suprasčiau šitą paprastą dalyką. Tiesiog pateikei kažkaip mano smegenims keistai. Manau, tas pats nutiko Gabrielei. Kaip pastebėjai, ji būtent ir neatsakė į šitą komentaro dalį.

    „Šis sakinys neteisingas“. Toks pavyzdys man aiškesnis. Žinoma, kaip pats aukščiau rašei, tai subjektyvu, nes tai mano polinkis suprasti tą patį dalyką viena forma geriau ar blogiau. T.y., sakyti tą patį, bet kitokiu būdu.

    Todėl vienintelis dalykas ką norėjau pasakyti, kad savo argumentus reikia pateikti taip, kad oponentas turėtų kuo didesnę tikimybę suprasti tave, juk tam diskusija ir reikalinga.

    P.S. viso pasaulio žmonės supranta ką reiškia „Vienos tiesos nėra“. Visų suvokimas skiriasi. Kai kam tai lengvinančios aplinkybės, kai kam apsimetinėjimas, kitam sąžinės graužatis, mėginimą paguosti ir t.t. Bet, kaip rodei aukščiau, tai labai greit logiškai sunaikinama. Tačiau žmonės vieni kitus kaip ir supranta, kai ištaria šiuos žodžius.

    AtsakytiPanaikinti
  15. 1. Džiugu, kad sutinki, jog apart logikos kito būdo suprasti ką nors nėra.

    Kas liečia empatiją - iš to ką parašei suprantu, kad empatiją laikai vertybe. Jei tai yra vertybė, tai jos nebuvimas yra yda. Sutinku, kad kritikuoti ydas - netoleruoti blogio - yra racionalu ir gerai. Tavo manymu Gabrielė ar aš mūsų susirašinėjime parodė daugiau empatijos (tiek oponentui, tiek apskritai - vaikams, blogio aukoms, etc.)? Jei manai, kad empatijos mažiau parodžiau aš, norėčiau įrodymų. Jei manai, kad Gabrielė, kodėl nusprendei už empatijos stygių pirmiausia kritikuoti mane, o ne ją?

    2. Tu laikai mano nuomonę apie tai kaip geriausia ieškoti tiesos klaidinga ir jos nepriimi - ją kritikuoji ("Tavo pastangos atrodo nuožmios ir atbaidančios"). Tačiau ankstesniame komentare rašei, kad "priimti kito žmogaus nuomonę" yra vertybė. Taigi, arba nemanai, kad klaidingas nuomones priimti yra vertybė, arba kritikuoji mane ne dėl to, kad nori rasti kritikuojamu klausimu tiesą. Man atrodo, kad labiau tikėtinas antras variantas. Jei taip atrodo ir tau, įdomu ką pats manai apie tokio elgesio priežastis.

    3. Apie tiesą su Gabriele susirašinėjome per keletą komentarų - kantriai bandžiau paaiškinti atrodo akivaizdų dalyką visaip kaip tik mokėjau. Ir, iš to, ką galiausiai parašė Gabrielė, atrodo, kad galiausiai ji šį klausimą suprato teisingai, taigi šis pavyzdys netinka iliustruoti tavo kritiką. Kaip ten bebūtų - jei iš tiesų manai, kad teisingus argumentus pateikti oponentui suprantama kalba yra universali vertybė, tai būtų racionalu pirmiausia kritikuoti Gabrielės neteisingų ir neargumentuotų teiginių gynimą bet kokia kaina, o ne mano sėkmingas (!) pastangas parodyti kaip yra iš tikrųjų.


    "viso pasaulio žmonės supranta ką reiškia „Vienos tiesos nėra“"

    Pirmiausia tai yra netiesa - aš nesuprantu ką jis reiškia. Bet net jei ir pakeisti žodį "visi" į "dauguma", nesutinku vis tiek - neįmanoma suprasti beprasmio teiginio. Tačiau sutinku, kad absoliuti dauguma pasaulio žmonių apsimeta, kad supranta beprasmiškas nesąmones idant galėtų pateisinti jiems vienaip ar kitaip naudingą blogį (arba bijodami jo). Ir yra pasiruošę padaryti bet ką (aktyvia ar / ir pasyvia agresija), kad tik bet kokia kaina nutildytų bandančius parodyti tiesą.

    AtsakytiPanaikinti
  16. 1. Nes tavo nuomonei pritariu, todėl kritikavau tave. Taip norėdamas, kad tavo nuomonė pasiektų daugiau žmonių. Tave kritikuoti galiu drąsiai, nes žinau, kad remsiesi vien logika ir tik pagal tai vertinsi mano žodžių vertę.
    2. Labai painiai viskas surašyta. Bet visų pirma, siūlau tik mažą korekciją, o ne visą metodą atmetu. Todėl visą sekančią dalį tavo komentaro galima atmesti. Nes tiek priimu tavo nuomonę, tiek ją kritikuoju. Abu dalykai galimi vienu metu, nes tik maža dalis man užkliuvo. Tavo loginius pamąstymus suprantu taip, kad arba priimi nuomonę ir ji tampa kartu tavo paties nuomone - nes ji teisinga. Arba ją visiškai atmeti - nes ji neteisinga. Bet juk galima sutikti su beveik visa nuomone išskyrus mažą dalyką. Galima net ir daugiau variantų, bet nenoriu išsiplėsti.
    3. Galutinį jos komentarą supratau, kaip neracionalią reakciją į tai, kad jos nuomonė gali būti klaidinga - tiesiog uždarė informacijos įėjimo dangas, kad nuostatos liktų nepasikeitusios. Nepalaikiau tavo pastangų sėkmingomis Gabrielės atžvilgiu, todėl ir parašiau komentarą apie tai.
    4. Jei nagrinėji tą teiginį kaip pažodinį, tuomet jis klaidingas. Čia tas pats kaip „Taip skanu, kad galima apsilaižyti pirštus“. Nei tu laižysi tuos pirštus, nei ką. Bet visi supras, kad buvo YPATINGAI skanu. Manau, kad panašiai žmonės įprastai vartoja sakinį „Vienos tiesos nėra“. Sunkiai bepamenu, bet galbūt literatūriškai tai vadinama metafora.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Povilai, aš bandžiau parodyti, kad kritikuojant ką nors, t.y. lyginant kito žmogaus elgesį su kažkokiais universaliais principais, pirmiausia reiktų įsitikinti, kad tuos principus įmanoma pritaikyti nesukeliant prieštaravimo jiems patiems (performative contradiction); tada pirmiausia taikyti tuos pačius principus ir sau; ir aišku netaikyti jų selektyviai. Tą padarius neretai pamatai, kad tam tikri principai, kuriuos aplinkiniai mums kalė į galvą kaip teisingus (ir kuriais remiantis baudė), yra klaidingi, ir kad aplinkiniai juos selektyviai taikė mums (bet jokiu būdu ne sau) su tikslu mumis manipuliuoti.

    Pavyzdžiui kritikuojant žmogų už tai, kad jis nepriima kito žmogaus nuomonės, automatiškai yra nepriimama jo nuomonė, kas principą "nepriimti kito žmogaus nuomonės yra blogai" padaro tuščiu manipuliacijos įrankiu, naudojamu tik tam, kad nutildyti sakantį tai, kas tau nepatinka (ir kas, greičiausiai, yra tiesa).

    Kitas pavyzdys - jei tarkim kritikuojamas asmuo už empatijos trūkumą situacijoje, kurioje jis yra daugiau ar mažiau nukentėjęs nuo nejautrių (žiaurių) žmonių, pirmiausia yra parodomas kritikuojančiojo empatijos trūkumas. Pavyzdžiui yra žiauru - visiškas empatijos trūkumas - kaltinti išprievartautą auką empatijos stygiumi dėl to, kad ji po užpuolimo užpuoliką apspjovė. Pavyzdys yra radikalus, tačiau labai gerai atspindi principą, kurį reiktų taikyti prieš ką nors kritikuojant.

    Anyway, jei teisingai suprantu pagrindinis tavo pastebėjimas yra apie tai, kad svarbu ne tik tai ką sakai, bet ir kaip sakai. Ir su tuo visiškai sutinku. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad neretai tiesa būna gąsdinanti, todėl ją sakantis (kad ir kaip neutraliai jis tą darytų) nepagrįstai atrodo keliantis vienokį ar kitokį pavojų (šaltas, nuožmus, atbaidantis, grėsmingas, etc.). Kai tuo tarpu iš tiesų neigiamas emocijas kelia ne kalbėtojas ar jo kalbėjimo forma, o kalbos turinys (plačiau apie tai labai rekomenduoju paklausyti čia). Užtat išgirdus kokią nors argumentuotą poziciją ir iškart po to pajutus neigiamas emocijas nereikia skubėti daryti tai, ką mes esame išmokyti daryti - vienaip ar kitai "nušauti messenger'į" ar tiesiog vengti pokalbio ar / ir kalbėtojo. Kur kas naudingiau būtų atvirai pasakyti pašnekovui apie kylančias neigiamas emocijas, pripažinti, kad nežinai kodėl jos kyla (užuot iškart apkaltinus dėl jų pašnekovą), ir kartu pabandyti išsiaiškinti tų emocijų atsiradimo priežastis.

    AtsakytiPanaikinti
  18. Pirma pastraipa ir pavyzdžiai padėjo man geriau suprasti ankstesnius tavo pasisakymus šitoje temoje.

    Taiklus ir paskutinis pastebėjimas apie turinio baimę perkeltą į kalbėtoją.

    AtsakytiPanaikinti
  19. Sveiki,Giedriau
    Viskas ką rašei įdėtoje diskusijoje teisinga. Tik tai mergaitei ar moteriškei buvai kiek per grieštas:), todėl ji ir uždarė temą.

    Pro pageidavo teksto kaip auklėti vaikus. jei tilps į komentarą įpastinsiu vieną namų darbą apie savo tėvų šeimos tradicijas. Mano mano tėvai mane auklėjo (augino) pakankamai gerai, todėl skaitant Stefan Molyneux knygą "Apie tiesą" kažkiek kliuvo jo pompastiški patikinimai jog perskaičius ją kiekvieno mastyme įvyks revoliucija. Na kokį ypatingą poveikį ta knyga padarytų paties Stefano vaikui, užaugusiam pagal tuos principus?:)

    Namų darbas, deja netilpo:(

    AtsakytiPanaikinti
  20. Sveikas, Vladai, ilgą komentarą gali įdėti dalimis per kelis kartus, manau visiems bus įdomu paskaityti. Ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
  21. Bandau dalimis:)
    Namų darbas Nr

    Tėvų šeimos ritualai sistemų teorijos požiūriu


    Kai bandau galvoti apie savo tėvų šeimos ritualus, kyla mintis, jog vienas iš skiriamųjų jos bruožų, turbūt, ir yra ritualų nebuvimas ar aiškiai išreikštų ritualų nebuvimas. Todėl manau verta aprašyti skiriamąsias savo tėvų šeimos savybes atskirose šeimos gyvenimo srityse.

    1. Šeimos šventės. Konkrečių švenčių tradicijų šeimoje kaip ir nebuvo. Tėvai buvo netikintys (nevaidinantys netikinčių ir nevaidinantys tikinčiųjų), nesituokė bažnyčioje, aš netgi nebuvau krikštytas. Tarybinės šventės tipo gegužės pirmoji, namie irgi nebuvo švenčiamos. Mano gimtadienis sutapo su Naujais metais, tai tuomet tortą valgydavome, kartais ateidavo ir pusbroliai su tetomis. Per Kūčias tėvai molinėje puodynėje patrindavo aguonų pieno ir valgydavome „šližikus“. Kartą per Naujuosius metus vos negavau į kailį, kai balkone pradėjau su plaktuku pyškinti startinius šovinukus, nes tėvai jau buvo nuėję miegoti.
    2. Bendri pietūs. Mano mama pagal išsilavinimą geologė, dirbo projektavimo institutuose ir važinėjo po Lietuvą tirdama gruntą, prieš įvairių objektų projektavimo darbus. Todėl mane, o vėliau ir brolį kartais maitindavo tėvas, kartais mama o dažniausiai močiutė (jos dėka man neteko lankyti darželio:)). Kažkokių susėdimo už stalo tradicijų nebuvo, nes Chruščiovinio daugiabučio virtuvėje netilpo net pietų stalas. Du žmonės valgydavo prie spintelės, o aš prie palangės. Nei vienas iš tėvų nebuvo maisto gaminimo fanas. Tėvas netgi turėjo teoriją, jog vaikus labai patogu maitinti tortu, nes jis turi daug kalorijų ir vaikai jį mielai valgo.

    AtsakytiPanaikinti
  22. Namų darbo tęsinys:

    3. Hierarchija. Aiškios hierarchijos šeimoje irgi nebuvo. Po šiai dienai negaliu tiksliai pasakyti kuris iš tėvų buvo (ir tebėra) šeimos galva. Kiti šeimos nariai (motinos tėvas mirė kai man buvo 3 metai, o mama kai buvo 12 metų) buvome gal kiek ir žemesnėje pozicijoje, bet gerbiami ir vertinami kaip asmenys, ir tėvus gerbėme atitinkamai. Na mano santykiai su močiute buvo gan kovingi nuo pat ankstyvos vaikystės, bet tėvai autoritarinės paramos nerodė nei vienam. Nehierarchinis požiūris – tai negarbinimas „stovinčių aukščiau“ ir neniekinimas, nesipuikavimas prieš kitus, juo labiau tuos, kurie yra „žemiau“ mūsų. Kai trečioje ar ketvirtoje klasėje, parėjęs namo, pradėjau girtis kaip man gerai sekasi matematika, o tas kvailiukas klasiokas Vytas niekaip nesupranta kaip išspręsti uždavinį, tėvas pasakė: „Per daug nesididžiuok savo matematikos sugebėjimais. Tai ne tik tavo nuopelnas, bet ir tavo tėvų, kurie negėrė degtinės ir nuo šešių metų tave mokė žaisti šachmatais, bei padėjo ruošti pamokas. Jei tavo klasiokas būtų gimęs mūsų šeimoje, o tu jo tėvų, gal tau šiandien lygiai kaip ir jam dabar, nesisektų matematika“. Kita istorija, kurią tėvui komandiruotėje pasakojo žemės ūkio mokslų daktaras, o jis yra kartojęs man ne kartą: „Kai baigiau Žemės ūkio akademiją, katedros vedėjas pasiūlė likti aspirantūroje ir gintis kandidatinę dizertaciją, Aš labai abejojau ar sugebėsiu, bet vyresni mokslo kolegos vis ramino, jog viskas bus gerai. Tema buvo apie įvairių pašarų kombinacijų įtaką ančiukų gyvo svorio prieaugliui. Gaudavau aš tų eksperimentinių ančiukų, šerdavau skirtingais pašarais, paskui sverdavau kiek priaugo visas ančiukas, papjovus kiek priaugo kulšys, krūtinė ir t.t. Tų eksperimentinių ančių nunešdavau darbo vadovui, recenzentui ir kitiems. Tą pačią dieną vyko kelių dizertacijų gynimai, ne visi būsimi doktorantai buvo tokie nedrąsūs. Vienas jaunas ir labai perspektyvus dizertacijos autorius ypač puikavosi, jog būdamas toks jaunas jau ginasi kandidatinę. Priėjęs tai prie vieno, tai prie kito profesoriaus vis klausinėjo kiek jiems buvo metų, kai gynėsi savo kandidatinę. Aš pergyvenau ir bijojau kad neapsiginsiu, bet vadovas ramino, jog viskas bus gerai. Suskaičiavus balsavimo rezultatus pasirodė, jog aš savo dizertaciją apgyniau, o jaunajam, perspektyviam vaikinui dar teks palaukti metus, kitus. (gal iki to amžiaus kuriame profesoriai kažkada gynėsi savo kandidatines)“. Garbinti ir lygiuotis į ką irgi kaip ir nebuvo. Tėvai pernelyg daug visko matė ir suprato karo ir pokario metais, kad garbintų tarybų valdžią ir jos prakutusius funkcionierius, o nuoširdus ir tyras tėvo tikėjimas dievu ir jo tarnais taipogi jau buvo išsisklaidęs (nors kažkada netgi mokėsi kunigų seminarijoje). O motina nebuvo religinga nuo mažumės.

    AtsakytiPanaikinti
  23. ND tęsinys2


    4. Šeimos „fasadas“. Kaip pagalvoju iš nūdienos pozicijų, tėvai stebėtinai nepergyveno kaip jų šeimos gyvenimas atrodė aplinkiniams. Tėvas tiesioginio priešiškumo tarybų valdžiai nedemonstravo, bet į bažnyčią irgi nebėgiojo. Tėvai abu buvo kilę iš kaimo ir pabaigę aukštuosius mokslus, bet į turbo inteligentus savo šeimos nepozicionavo. Bent jau pianino į trečią aukštą nesitempė ir manęs lankyti muzikos mokyklą nevertė (su kuo susidūrė dalis klasės draugų). Na, firminių džinsų savo vaikui irgi nepirko (nors aš dėl to labai nepergyvenau. Nesu užkietėjęs kultūros priešas, bet man daug labiau patiko gyvenimas be džinsų ir be pianino, nei su). Apie tai, jog reikia galvoti savo galva tėvas dažnai kartodavo ankstyvoje vaikystėje (gal todėl, kad nelankiau darželio, o kieme dauguma draugų buvo už mane vyresni ir didesni). Vienas iš pasakojimų gan paprastas: „Žiūrėk kaip bėga būrys vaikų per gatvę – didesnieji, pribėgę pirmi, dar apsidairo ir matydami jog mašina pakankamai toli, greitai perbėga, deja atsilikę mažiukai lekia paskui kitus nesidairydami ir kaip tik pakliūva po ratais“. Kita dažnai tėvo kartojama pasakėčia apie malūnininką su sūnum, kurie iš turgaus vedėsi nupirktą arklį. Buvo ruduo ir kelias virtę pažliugusiu purvynu. Tėvas pasiūlė sūnui sėsti ant arklio, bet pro šalį iš turgaus važiuojantys valstiečiai pasidyvijo: „Senas tėvas purvyną brenda, o jaunuolis ant arklio joja“. Tada tėvas su sūnum nutarė apsikeisti vietomis, bet kiti pravažiuojantys pasipiktino, jog tėvas joja, o vaikas purvyną brenda. Tada nusprendė joti abu, bet dar kitiems pravažiuojantiems pasirodė, jog dviese jodami jie kankina nelaimingą gyvulį. Tada abu ėjo pėsti, bet žmonės juokėsi: „Kas per kvailiai, turi arklį, o patys purvyną brenda“. Moralė, manau, akivaizdi: tvarkykis kaip tau geriau, nes kalbų ir vėjų nesugaudysi.
    5. Šeimos tikslų siekimas. Tėvas ilgėjosi žemės kapstymo ir svajojo apie sodą, kurio vaikystėje nebuvo netgi kaime (nors jo tėvai turėjo 50 ha žemės). Taigi už 20 minučių kelio pėsčiomis nuo namų, turėjome kolektyvinį sodą. Ten savo rankomis buvome pasistatę nedidelį mūrinuką su rūsiu, kuriame žieminiai obuoliai laikydavosi beveik iki šviežių braškių. Tačiau tėvai nesiekė kitų, tais laikais gan populiarių, tikslų. Mes nebandėme statyti namo ir netaupėme automobiliui. Gal būt todėl namie niekuomet netrūko pinigų (bent man taip atrodo). Kasmet važiuodavome atostogauti prie jūros (į Nidą arba Juodkrantę). Atostogaujant nebuvo problema nueiti pavalgyti į kavinę (nors ne kasdien). Kiek pamenu bent keletą kartų tėvai skolino pinigus giminaičiams kai šie pirkosi namą ar statė koperatinį butą, o patys, berods, nesiskolino niekada. Nors tėvai nebuvo linkę pirkti džinsų, kurie tais laikais kainavo dviejų mėnesių valytojos atlyginimą, tačiau be problemų finansavo mano keliones į alpinistines stovyklas. Gal būt ryškių troškimų ir tikslų nebuvimas susijęs su nehierarchniu požiūriu į aplinkinį pasaulį, nes hierarchnėje sistemoje labai aiškus tikslas ir poreikis „ropoti aukštyn“.

    AtsakytiPanaikinti
  24. ND tęsinys3

    6. Nudistų pliažas. Kiek save atsimenu iš vaikystės atostogaudami prie jūros tėvai pliaže stengdavosi įsikurti toliau nuo oficialaus pliažo ir visi degindavomės „kaip mama pagimdė“, nors tais laikais netgi apie užsienio nudistus tarybų šalyje vargu ar kas buvo girdėjęs. Kita vertus manau, jog labai logiška ištrūkus iš miesto pasistengti rasti vietos toliau nuo kitų žmonių ir ramiai pabūti gamtos prieglobstyje.
    7. Šeima. Kiekvienas randa sau ir savo „tikėjimui“ labiau priimtiną šeimos, kaip instituto atsiradimo ir egzistavimo teoriją. Galiu pasakyti tik tiek, jog mano tėvai visą savo vedybinį gyvenimą buvo ištikimi savo šeimai ir vienas kitam. Atrodo tai paveldima (kaip ir stabilus pinigų turėjimas).

    Taisyklės

    1. Gyvenk tikrą, savo gyvenimą sau ir savo artimiesiems, be kaukių ir ritualų.
    2. Nesigėdyk ir nebijok savęs, savo kūno, savo minčių ir jausmų.
    3. Stenkis pats išsiaiškinti kas ir kodėl vyksta aplink ir prisiimk atsakomybę už save ir savo gyvenimą
    4. A priori, visi žmonės yra svarbūs ir vertingi. Aplinkinius vertink ne pagal jų antpečius ir fasadą, bet pabandyk suprasi kuo iš tikro kvėpuoja kitas žmogus, kokios jo vertybės ir tikslai.
    5. Užsibrėždamas gyvenimo tikslus orientuokis ne į aplinkinių nuomones, bet į tai, ko iš tikro reikia tau ir tavo artimiesiems. Per daug nežiūrėk į aplinkinius ir nepradėk betikslių lenktynių.

    Kaip jos veikė anksčiau ir dabar?

    Aš užaugau vadovaudamasis tomis taisyklėmis, nenuostabu, jog jos galioja ir mano šeimoje, na kai kurios kažkiek evoliucionavo. Kažkas juk ateina ir iš žmonos šeimos. Jei kažkada su tėvais daug apeidavom pėstute (išvaikščiota Kuršių Nerija, Kauno apylinkės ir t.t.), tai dabar su šeima keliaujame per Lietuvą ir Europą savo automobiliu. Prie Baltijos jūros vis dar randame vietos ramiai vieni pasideginti ir pasimaudyti. Girdėjau, kad Lietuvoje jau atsirado nudistų pliažai, bet jei nori pabėgti nuo miesto šurmulio ir žmonių, tai kuo nudistų pliažas geresnis už bendrą pliažą? Mes, taip pat kaip ir mano tėvų šeima, gyvenam ne pagal kalendorių. Na atliekam privalomus dalyvavimus uošvės jubiliejuose ir Kūčių vakarienėje, bet pavyzdžiui savo penkiasdešimtmetį atšvenčiau kontoroje, po darbo su savo kolektyvu, su tortu, brendžiu ir sumuštinukais (be „karštų“ ir sriubos). Ir likau tuo patenkintas ne tik aš. Jaunėlė dukra vakar pasakė „Tėti, man labai patinka tavo gimtadienius švęsti kontoroje“. Net neatsimenu ar ji ten buvo užėjusi. Deja ne, bet ji taip mano, nes nereikėjo kęsti nukriošusių tetų ir laukti iki vidurnakčio kol pasibaigs gymša. (čia mano dukrelės ranka įrašytas komentaras). Bendrų iškilmingų pietų šeimoje irgi niekas nerengia (nors valgyti kartais kažkaip gauname).

    Vladas
    P.s. Atrodo gavosi pernelyg optimistinis vaizdelis. Na yra dalykų kurie mano tėvo elgesyje ar vertinimuose man nepriimtini ar ne visai priimtini. Aš tuos klausimus sprendžiu kitaip, ir viskas.

    AtsakytiPanaikinti
  25. ir čia priėjo Gabrielė :) kaip įdomu paskaityti diskusiją ir diskusiją po diskusijos. ar nediskutuojame kartais vien dėl to, kad būtume išgirsti? iš tiesų būtų įdomu išgirsti daugiau apie kasdienius vaikų auklėjimo ypatumus, nes kalbėti vien apie empatiją,laisvę, bausmių nebuvimą - man per daug abstraktu. pvz. kaip elgtis tam tikroje situacijoje, pvz. vaikas įsterikuoja norėdamas kažko parduotuvėje, vaikas nenori eiti į darželį atsikėlęs iš ryto ir pan.

    tada diskusijos tęsti nebenorėjau, nes jaučiausi puolama už savo pacituotus straipsnio žodžius, lyg aš bučiau sugalvojusi kaip kinietė daryti... taip, aš manau, kad taisyklės gyvenime reikalingos, tame tarpe ir vaikams. taip,jos pas mane tikriausiai griežtesnės, nei pas tave šeimoje. ar tai jau iš karto reiškia, kad auklėju savuosius neteisingai? iš ko sprendi?

    ar tai, kad nesijaučiu užguita ir blogai auklėta yra tiek neįtikima ir tiesiog reiškia Stoholmo sindromą, kad ginu savo "budelius"? taip ir supratau iš tavo žodžių...

    Giedriau, kiekvienas pasirenka savo kelią, aš nenoriu savo mergaičių auklėti kaip jūs saviškį. tikiuosi jie visi bus laimingi - ar ne tai yra tėvų tikslas?

    AtsakytiPanaikinti