penktadienis, rugpjūčio 12, 2011

Kaip išsivaduoti nuo smurto prieš save

Su tais, kurie (dar) neskaito http://filosofija.outsider.lt, noriu pasidalinti puikia Stefan Molyneux kalba su Outsider įdėtais lietuviškais titrais bei jo įžanginiu įrašu apie tai (ačiū labai už puikų darbą!):

Jau seniai pastebėjau, kad labai daug žmonių prieš save smurtauja. (Vienaip ar kitaip tai darome praktiškai visi.) Tai gali būti arba fizinis, arba psichologinis-emocinis smurtas, arba ir toks, ir toks. Smurtaujama arba atvirai, smarkiai; arba subtiliai, nežymiai; arba ir taip, ir taip.

Fizinio smurto prieš save pavyzdžiai:
  • cigarečių, alkoholio, amfetamino ir kitokių narkotinių medžiagų vartojimas;
  • dažnas nuskausminamųjų, migdomųjų ar panašių medikamentų vartojimas;
  • persivalgymas, neprivalgymas, nesveika mityba ar nesirūpinimas savo sveikata;
  • darboholizmas;
  • pjaustymasis, savęs mušimas, odos ar spuogų draskymas, plaukų pešiojimasis, nagų kramtymas;
  • užsiėmimas agresyvia ir žalojančia veikla, pvz., regbiu, boksu ir panašiu kontaktiniu sportu;
  • ir taip toliau...
Psichologinio smurto prieš pavyzdžiai:
  • savigrauža: "kodėl aš niekaip nepabaigiu tos užduoties, juk seniai galėjau...";
  • pyktis ant savęs: "blemba, kodėl aš niekaip nepabaigiu tos užduoties, juk seniai galėjau!", "ir kodėl aš taikstausi su tokiu jo elgesiu?!"
  • savęs žeminimas: "koks aš nevykėlis", "mano nuomonė nieko verta", "aš toks tinginys", "esu niekam tikusi";
  • nusivertinimas: "aš nevertas turėti gražių namų", "kiti gali pasiekti finansinę laisvę, turėti sveikus tarpusavio santykius, sveiką ir gražų kūną, bet tai ne man - man juk neįmanoma to pasiekti...";
  • ilgalaikių tikslų neturėjimas, pasyvumas, paralyžius;
  • nesirūpinimas savo psichologine sveikata, savišvieta ir savianalize;
  • aukojimasis dėl kitų - t. y. savo interesų ir poreikių ignoravimas, užgožimas ar neišsakymas, nes "svarbu, kad kitam būtų gerai";
  • perdėtas rūpinimasis kitais;
  • konformizmas;
  • bendravimas su žalingais, agresyviais ar tiesiog nuobodžiais žmonėmis;
  • tų pačių žalingų situacijų ar veiksmų periodiškas kartojimas;
  • ir taip toliau...

Matyti, kad pavyzdžiai neretai gali būti tarpusavyje susiję.

Esminės emocijos, jaučiamos, skatinančios prieš save smurtauti - baimė, gėda, kaltė, pyktis, o nediferencijuojant - tiesiog nerimas. Taigi, smurtas prieš save padeda kuriam laikui nusiraminti.

Bet visi giliai viduje suprantame, kad toks elgesys nėra sveikas ir yra kaip priklausomybė, kuria siekiama nors trumpam atsikratyti kylančio nerimo... Žmonių paklausus, ar nori būti laimingi, atsakymas būna teigiamas. Ir retas kas, rimtai paklausus, nuoširdžiai pasakys, kad, pavyzdžiui, rūkyti ar nusivertinti, ar net kramtyti nagus arba perdėtai rūpintis kitais yra iš tikrųjų pozityvus ir sveikas elgesys.

Tad kodėl vis tiek taip elgiamės? Kodėl prieš save smurtaujame? Kur yra smurto prieš save šaknys? Ir ką daryti? Kaip nustoti prieš save smurtauti?

Vienoje mano mėgstamiausių ir labiausiai įkvepiančių savo kalbų Stefan'as bando į visus šiuos klausimus atsakyti (mano vertinimu, labai sėkmingai). Kadangi tą video jau buvau kažkada įdėjęs, tai čia iš naujo nebekelsiu. Bet... Per pastarąsias kelias dienas sėkmingai jį išverčiau į lietuviško teksto formatą ir šiaip ne taip padariau titrus. Tad šiandien arba rytoj įdėsiu tą video su lietuviškais titrais.

Kaip išsivaduoti nuo smurto prieš save (LT titrai) by TheOneFromTheOutside

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą