trečiadienis, rugpjūčio 17, 2011

Komentarų cenzūra

Prieš kelias dienas sulaukiau poros komentarų, kurių nepublikavau. Panašių nepublikuotų komentarų yra pasitaikę ir anksčiau, todėl norėčiau vienoje vietoje atsakyti į juos visus bei į analogiškus komentarus, kurių pasitaikys ir ateityje.
Vladas paliko komentarą jūsų pranešime "Vaikai ir universali etika":

Sveiki,

tiek straipsnis, tiek ir Irinos komentaras, aiškiai rodo kai kurių tėvų mentaliteto ribas.
"Malonus" pašnekovas visada pradeda pokalbį nuo ad hominem, ar ne?
Nemanau, jog labai sudėtinga vaikui paaiškinti kad norint važiuoti mikroautobusu reikia ne tik paties mikro, kuro ir vairuotojo darbo, bet ir kelio, kurio nutiesimui ir priežiūrai renkami mokesčiai.
Valdžia reikalauja daryti pajamų apskaitą tam, kad galėtų surinkti pridėtinės vertės ir pelno, ne kelių, mokesčius.
Lygiai taip pat negi sunku paaiškinti, jog leistinas greitis nustatomas pagal konkrečią eismo situaciją: kelio tipą, eismo intensyvumą, matomumą, aplink esančius objektus (darželiai, mokyklos, etc.). Ir kad greičio viršijimas stipriai padidina avarinių situacijų tikimybę, o radaras stovi tam, kad nevestų vairuotojų ir policininkų į kyšininkavimo pagundas.
Be abejo esant didesniam greičiui tikimybė įvykti avarijai yra didesnė nei esant mažesniam. Ir tai neturi nieko bendra su klausimu kodėl vieni žmonės gali statyti greičio matuoklius ir rinkti pinigus iš jų manymu važiuojančių per greitai, o kiti - ne.
Jei tėvai nesugeba išmastyti ir vaikams papasakoti tokių elementarių tiesų, tai vėliau nėra ko stebėtis, kad vaikučiai pradeda "rinkti mokesčius" iš žemesnių klasių moksleivių, paskui iš turgaus prekeivių ir pavogtų automobilių savininkų. Arba dar neapsiplunksnavę "kelių gaideliai" daužo į šipulius tėvų nupirktus bimbalus, savo ir kitų, nieko dėtų žmonių, gyvenimus.
Sufantazuoti atsakymą arba kaip papūgai pakartoti girdėtą iš jį sufantazavusių ir jį pateikti vaikui kaip tiesą, o jei jis klausinėja toliau - užčiaupti jį pasyvia ar / ir aktyvia agresija, išties labai paprasta. Ypač jei su tavimi tėvai ir mokytojai taip ir elgėsi. Kur kas sunkiau yra sužinoti kaip yra iš tikrųjų, o jei to padaryti neišeina, pasakyti tiesą - kad atsakymo nežinai. Tam reikia labai daug drąsos. Drąsos, kad pažiūrėti į tą skausmą, kurį būdamas vaikas tokiose situacijose buvai priverstas patirti.

Būtent melavimas vaikams, kaip ir kitoks psichologinis ir fizinis smurtas prieš juos, yra pagrindinė pasaulyje vykstančių masinių neteisybių priežastis - nes tokioje aplinkoje užaugę vaikai nežino kas yra gerai, o kas blogai. Arba mano, kad nėra objektyvių "blogai" ir "gerai" - kad moralė yra subjektyvi ir ji sugalvota tik tam, kad gudrūs ir stiprūs galėtų manipuliuoti silpnais ir ne tokiais gudriais (tėvai - vaikais, valdžia - piliečiais, šventikai - tikinčiais, etc.). Arba apskritai bet kokia kaina stengiasi jokiais bent kiek svarbesniais klausimais nemanyti nieko bėgdami į tuščias priklausomybes nuo legalių ir nelegalių narkotikų, darbo, destruktyvių santykių, perfekcionizmo, serialų, "įžymybių", sporto ir t.t. Ir, aišku, kiekvienai progai pasitaikius užsipuldinėja sakančius tiesą (ar bent jau ieškančius jos), nes pradėję mąstyti jie būtų priversti pamatyti ką žmonės, kurie deklaruoja norintys jiems gero, yra jiems padarę ir daro kiekvieną dieną.

Melavimas klausiantiems ir užsipuldinėjimas mąstančių (gi vaikai tokie ir yra!) yra kaina, kurią neišvengiamai reikia sumokėti už tai, kad galėtum ir toliau nematyti analogiško elgesio, kurį pats esi patyręs iš žmonių, su kuriais būdamas vaikas buvai privestas bendrauti. Ir, garantuotai, patiri iš žmonių, su kuriais bendrauti esi pasirinkęs šiandien. Vienoks ar kitoks susidorojimas su žmonėmis, besielgiančiais su tavimi teisingai (gerai), visada yra ta kaina, kurią reikia sumokėti už tai, kad išsaugotum santykius (tiksliau santykių iliuziją) su žmonėmis, besielgiančiais(-usiais) su tavimi neteisingai (blogai).
Vladas paliko komentarą jūsų pranešime "Vaikai ir universali etika":

Mielas Giedriau, jaunasis kovotojau už laisvę ir tiesos ieškotojau, kodėl komentarams savo bloge įvedinėji cenzūrą. Ir kur pradingo prieš keletą dienų šiam straipsniui rašytas mano komentaras? Vis dar laukia patvirtinimo? Ar netvirtini tol kol nesugalvoji ką atsakyti į tau nepritariančią nuomonę?
Liūdna, bet atrodo labai keistai supranti žodžio laisvę:))
Jei nedrįsti diskutuoti atvirai, tai atsakyk meilu vladas@******.lt ar bent gražink mano komentarą, nes man gaila savo kūrybos.
Aš cenzūrą įvedinėju ne tik savo blog'e - tą stengiuosi daryti kasdien visose savo gyvenimo srityse. Cenzūruoju destruktyviai, agresyviai bei iracionaliai besielgiančius žmones, t.y. su taip besielgiančiais nebendrauju. Ir visiems, kuriems asmeninė laisvė rūpi bent maža dalimi tiek kiek politinė ir ekonominė, rekomenduoju daryti tą patį. Su kuo bendrauti kasdieniame gyvenime, skirtingai nuo valdžios ir jos sprendimų, suaugę žmonės gali rinktis. Būtent nuo tokių pasirinkimų asmeninė laisvė ir laimė labiausiai ir priklauso.

3 komentarai:

  1. Esu sulaukęs iš vieno žmogaus kiek agresyvesnių komentarų serijos su DAUGYBE ad hominem ir projekcijų, ir su tokia pačia pasyviai agresyvia pabaiga - kaip čia tu, laisvę deklaruojantis žmogus, nepublikuoji mano komentarų?

    Tu to, ką aš galvojau, neišsakei, ar bent jau tiesiogiai neakcentavai, tai pabandysiu parašyti... Kažkodėl žmonėm atrodo, kad laisvė yra daryti, ką nori, nepaisant kitų žmonių nuosavybės ir asmenybės ribų. T. y. atrodo, kad jeigu neleidi jiems rašyti komentarų SAVO blog'e tai pažeidi jų teises. Tas pats būtų sakyti: "Kodėl tu, mielas Giedriau, jaunasis kovotojau už laisvę ir tiesos ieškotojau, neleidi man kakoti tavo pievelėje?" Giedriaus blog'as yra JO. Mano blog'as yra MANO. Jis tiesiogiai ar netiesiogiai kainuoja laiko / pinigų / darbo. Kaip kad gali rinktis, ar leisti kitiems kakoti tavo pievelėje, taip gali rintis, ar leisti kitiems kakoti tavo blog'e (t. y., rašyti agresyvius, destruktyvius, iracionalius ir beprasmius komentarus).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dėkui už komentarą, kažkaip galvojau pradėt nuo to ką tu parašei, bet pradėjau nuo kito kampo ir šito taip ir neakcentavau.

    Šiaip tai man atrodo pagrindinė tokio elgesio varomoji jėga yra baimė nustoti bendrauti su žmonėmis, kurie elgiasi su tavim neteisingai ir atsisako pasikeisti. Tokiu atveju pasąmonė padaro taisyklę "bendrauti su blogais / nepatinkančiais būtina / neišvengiama", ir kadangi jų manymu bendravimas su tokiais žmonėmis yra neišvengiamas, vienintelė paguoda lieka išlieti neigiamas emocijas per aktyvią ir pasyvią agresiją tiek ant tų žmonių, kurie objektyviai elgiasi neteisingai, tiek ir ant tų, kurie sako tiesą ir sutrigerina tas pačias neįsisąmonintas neigiamas emocijas.

    Kol žmonės sąmoningai nesupranta, kad su kuo bendrauti galima rinktis, tol kaip lemingai traukiami magneto eina skaityti "riboto mentaliteto" žmonių blogus, feisbuko profilius ar nepatinkančius straipsnius delfyje ir lieja savo pasyvią ir aktyvią agresiją ant jų autorių užuot radę drąsos pasižiūrėti savo baimei į akis ir tiesiog pasitraukę nuo jiems kenkiančių ar tiesiog nepatinkančių.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveikas, Giedriau,

    Dėkoju už drąsą. Aš džiaugiuosi, jog ryžaisi tai padaryti, nes mano manymu, jei ne išsiaiškinti tiesą, tai bent priartėti prie jos, mes galime tik keisdamiesi nuomonėmis. (bet ne neigiamomis emocijomis, kurių, pripažink, buvo iš abiejų pusių:))

    Kiek supratau iš tavo pirminio teksto ir komentaro, tai tau nepriimtina, jog kažkas nustato greičio ribojimus, kažkas stato fotoradarus ir dar kažkas renka baudas už greičio viršijimą. Jei tai supratau teisingai, tai gal gali trumpai paaiškinti kaip tavo manymu tas klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip? Gal iš tikro turi gerą idėją ir tavo požiūris ne tik man pasirodys racionalus ir priimtinas.

    Man neigiamą emociją sukėlė tavo paaiškinimas vaikui, nes pagalvojau, jog toks šios problemos pateikimas gali vaikui suformuoti nuomonę, kad greitai važinėti yra puiku bet kokiu atveju ir tik kažkokie blogiečiai už tai žmones baudžia, nes jie yra stipresni už kitus, kaip tie stipresni berniukai smėlio dėžėje.

    Jei vaikas taip supras tavo paaiškinimus, toks suvokimas, mano manymu, ateityje, kai jis pats taps vairuotoju, gali prišaukti nelaime.
    Paskui dar pagalvojau, gal tu nori vaiką nukreipti, kad jis stengtųsi tapti tuo stipriuoju ir galėtų kitiems nustatyti greičio ribojimus, bei rinkti baudas.

    Bet kokiu atveju tai tik mano fantazijos. Gal gali parašyti kokį tikslą turėjai taip pateikdamas (manau savo atsakymais mes tokiu atveju dialogą galime nukreipti bet kokia linkme) šį klausimą vaikui (jei iš viso turėjai) ir kaip tu manai, kokias išvadas jis padarys iš to pokalbio bei kaip jos įtakos vėlesnį jo elgesį. Gal aš kažką tiesiog ne taip suprantu?

    Jei šį kart nepublikuosi komentaro, manau, šoko nepatirsiu:). Tada bent sau atsakyk į tuos klausimus. Aišku, jei atsakymus gaučiau ir aš - tai padėtų man geriau suprasti tavo poziciją ir argumentus.

    Vladas

    AtsakytiPanaikinti