penktadienis, lapkričio 16, 2012

Vaikų mokymas ir "švietimo sistema"

2 comments
Mano supratimu yra 2 pagrindinės problemos dabartinėje taip vadinamoje "švietimo sistemoje", apie kurias praktiškai niekas nekalba:
  1. Vaikai neturi pasirinkimo kada, ką, kur ir kaip mokytis.
  2. Tų vaikų tėvai ir visi kiti žmonės, gyvenantys taip vadinamos Lietuvos teritorijoje, neturi pasirinkimo finansuoti dabartinę "švietimo sistemą" ar ne.
Praktiškai visos likusios problemos, apie kurias visi kalba, kyla iš šitų dviejų.

Nedidelis skirtumas ar mokyklos yra nuobodūs kalėjimai, ar kalėjimai su disneyland'ais viduje - net ir disneyland'ų atveju, jei vaikai būtų kiekvieną dieną 12 metų verčiami būti ten nurodytomis valandomis ir nurodyta tvarka pagal skambučius suptis ant nurodytų karuselių, vaikams nebūtų nei džiaugsmo, nei naudos, tik žala. Todėl ignoruojant vaikų pasirinkimo nebuvimo problemą kalbėti apie tai kaip pagerinti mokyklas yra beprasmiška.

Apie efektyvumo problemas, kurios neišvengiamos sistemose, finansuojamose prievarta, jau esu rašęs. Tačiau svarbiausiais argumentas, kodėl tokių sistemų būtina atsisakyti, yra ne praktinis, o moralinis - kadangi vieni žmonės nėra kitų žmonių nuosavybė, versti juos ką nors daryti prieš jų valią yra tolygu vergovei ir yra amoralu.

Darbuotojai, darbdaviai ir kitokie eufemizmai

0 comments
Prisiminiau ką kažkada rašiau vienoje Facebook'o diskusijoje apie darbuotojus ir darbdavius:
"...in the market there are only two categories of participants - buyers and sellers of goods and services. "Worker" is an anachronism from the times of serfdom, which is arbitrarily used to psychologically repress general population and reduce competition for the big businesses. And, of course, it's an excuse to tax a general population of "workers" at a higher rate than so called "businesses".

If so called "worker" saw himself as a seller of his services, and his so called "employer" as his client, he would soon realize, that it is not (always) wise to have only one client and that it is not so hard to expand his business."
Iš tiesų yra dar ir trečia kategorija - parazitai ir teroristai, kurie grasindami susidorojimu apriboja likusių žmonių teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu (tame tarpe ir savo kūnu) arba / ir visiškai tą turtą ar dalį jo atima.

Labiausiai patyrę ir sofistikuoti šios kategorijos atstovai prisigalvoja iš pirmo žvilgsnio kilnių ir įtikinamų savo amoralaus elgesio pateisinimų, pavadina savo veiklą ir savo sėbrų grupuotes gražiais žodžiais ("vaikų teisių gynėjai", "švietimo ministerija", "higienos tarnyba", "seimas", "prezidentas", "mokesčių inspekcija" ir t.t.) ir užsiima plėšimu ir terorizmu su reikšmingos dalies savo aukų palaikymu.

ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2012

Steitizmas = teizmas

0 comments
Steitizmas yra vienas iš teizmo porūšių, kurio pagrindinis teiginys yra tai, kad vienintelis būdas užtikrinti teikimą tam tikrų paslaugų, būtinų bent pakenčiamam žmonijos egzistavimui, yra suteikti mažai daliai žmonių teisėtą privilegiją reketuoti ir terorizuoti visus likusius žmones.

Anarchizmas šį teiginį ir bandymus jį pagrįsti iracionaliais argumentais (argument from antiquity, argument from apocalypse, argument from ignorance, argument from popularity ir daugeliu kitų) atmeta kaip nepagrįstus lygiai taip pat, kaip ateizmas atmeta kaip nepagrįstus kitų pakraipų teistų teiginius apie dievus ir bandymą juos pagrįsti iracionaliais argumentais.

Taigi anarchizmas yra vienas iš ateizmo porūšių, atmetantis vienos sektos pozityvų iracionalų teiginį.

Tai buvo mano žodis Facebook grupėje Lietuvos ateistai. Amen :)

antradienis, kovo 27, 2012

Akcija - benzinas už litą

0 comments
Feisbuke kažkas įdėjo nuorodą į straipsnį apie "pilietinę akciją":

Prieš kelerius metus vykusios akcijos „Degalai už 1 Lt“ atsinaujina tokiu pačiu principu, tačiau su kitais organizatoriais. Ateinantį pirmadienį, balandžio 2 dieną, Lietuvoje prie įvairių degalinių vėl bus organizuojama akcija, kurios dalyviai pilsis benzino ar dyzelino į savo automobilių bakus už vieną litą.
Būtų faina, jei degalinės nustatytų minimalų parduodamo kuro kiekį, nereiktų niekuo dėtiems degalinių klientams stovėti eilėse šalia tokių "aktyvistų".

Šiaip noras sumažinti kuro kainas yra aišku geras, visa bėda, kad, kaip dažniausiai tokiais atvejais ir būna, energija nukreipta prieš niekuo dėtus žmones ir organizacijas. Degalinių marža (ne pelnas!) yra ~5-10% ribose, ir degalinės yra savanorišku pagrindu veikiančios organizacijos, t.y. jei nepatinka, gali iš jų nepirkti nieko ar pasidaryti savo degalinę.

Kai tuo tarpu mokesčiai valdžiai nuo litro benzino yra 1,5Lt akcizas + PVM nuo visos sumos, kas sumoje yra apie 50% visos benzino kainos. Bet kas svarbiausia, atsisakyti valdžios "paslaugų" gali tik tokiom pačiom sąlygom, kaip kad ir "Vilniaus brigados" ar panašių organizacijų.

Tą suprantant gaišinti degalinių darbuotojų ir jų klientų laiką yra, švelniai tariant, nei šis nei tas.

šeštadienis, sausio 28, 2012

Kas yra valdžia - suprantamai

1 comments
Apie valdžią esu rašęs ne kartą, tačiau iš kai kurių susilaukiamų komentarų (kurių dalies net nepublikuoju) atrodo, kad daliai skaitytojų mano rašymo stilius yra visiškai nesuprantamas. Tikiuosi tai daliai publikos pažiūrėjus šį filmuką bus aiškiau :)

penktadienis, sausio 27, 2012

Tavo skola

2 comments
Šiandien Verslo žinios rašo:
"Tavo skola užsieniui padidėjo 1000 litų"
 (Kadangi šis užrašas matosi tik tituliniame puslapyje, įdedu screenshot'ą)


Būtų juokinga, jei dauguma žmonių tuo netikėtų.

Jei pažiūrėti kas yra valdžia vertinant tai, ką "valdžia" pasivadinę žmonės daro, o ne ką apie save kalba, šie žmonės savo veiksmais niekuo nesiskiria nuo bet kokios mafijos.

Šiaip tai yra dar blogiau - valdžia yra pati sėkmingiausia, didžiausia, žiauriausia ir įkyriausia mafija, ne tik, kad šiandien atimanti iš mūsų visų apie pusę to, ką mes uždirbame (iš uždirbančių daug pavyksta atimti procentaliai mažiau, kadangi uždirbantys daugiau turi už ką bent kažkiek apsiginti ar mafijozus papirkti, o uždirbantys mažai dažnai atiduoda gerokai daugiau nei pusę to, ką užsidirbo), bet dar ir reguliuojanti beveik visas gyvenimo sritis.

Argi ne genialu pasitelkiant propagandą ir pradedant nuo mažų dienų įtikinti reketuojamus žmones, kad pinigus, kuriuos pasiskolino mafijozai, iš tiesų turi moralinę pareigą grąžinti jų aukos?

pirmadienis, sausio 02, 2012

Laisvė

1 comments
Visi mes turime begalę psichologinių barjerų, ribojančių mūsų laisvę ir pasirinkimus. Juos Stefan Molyneux knygoje "Apie tiesą" labai vaizdžiai apibūdino metafora, kurią pavadino "atviras narvas" (lietuviško vertimo 59 psl.).

Trumpai tariant turime įvairių baimių, kurios neleidžia mums gyventi taip, kaip mums patinka. Dauguma žmonių sąmoningai net nesuvokia, kad tas baimes turi - jie tiesiog gyvena nedideliuose psichologiniuose narvuose ir pasąmoningai vengia prisiartinti prie jų ribų, to net nesuvokdami.

Kažkada, kai buvome vaikai, narvai buvo labai realūs - už išėjimą už jų ribų mus bausdavo, tyčiodavosi, palikdavo vienus, smerkdavo ir pan. Ir, kadangi buvome bejėgiai ir priklausomi, to niekaip negalėjome išvengti. Taip susiformavo pasąmoningas įprotis net neprisiartinti prie tų narvų sienų.

Tačiau kai tapome suaugę, realių grėsmių, t.y. narvo sienų, nebeliko. Liko tik įprotis gyventi narvo dydžio erdvėje.

Suvokti savo psichologinių narvų ribas yra pusė kelio iki laisvės. Tačiau, vien tik suvokus, baimė ir kitokios neigiamos emocijos bandant peržengti narvų ribas niekur nedings.

Ir turbūt niekada tos emocijos nedings tiesiog sėdint prie narvo sienos ir bandant analizuoti praeitį, dabartį, modeliuojant ateitį ir pan. Tai gali šiek tiek padėti. Kartais gali ir pakenkti - kuo daugiau delsi, tuo baisiau žengti.

Kaip ten bebūtų, norint tapti laisvu, anksčiau ar vėliau reikia rasti drąsos priimti sprendimą fiziškai peržengti nebeegzistuojančio narvo ribas.

Man asmeniškai lengviau žengti žingsnį kuo greičiau, iškart kai tik sąmoningai atrandu savyje naują narvą. Vieną kartą peržengus nematomą ribą baimė niekur nedingsta, tačiau ji stipriai sumažėja. Kuo daugiau kartų išeini iš narvo ribų, tuo baimė tampa mažesnė, kol sumažėja iki vos pastebimos ar visai išnyksta.

Kuo daugiau ribų esi peržengęs, tuo lengviau būna susidoroti su naujai atrastomis. Susiformuoja įprotis nebebijoti baimių. Ne šiaip disocijuotis ir jas ignoruoti - priešingai, žiūrėti joms į akis ir jas įveikti. Nebeleisti baimei kontroliuoti tavo gyvenimo. Ir atimti iš tavęs laisvės.