pirmadienis, sausio 02, 2012

Laisvė

Visi mes turime begalę psichologinių barjerų, ribojančių mūsų laisvę ir pasirinkimus. Juos Stefan Molyneux knygoje "Apie tiesą" labai vaizdžiai apibūdino metafora, kurią pavadino "atviras narvas" (lietuviško vertimo 59 psl.).

Trumpai tariant turime įvairių baimių, kurios neleidžia mums gyventi taip, kaip mums patinka. Dauguma žmonių sąmoningai net nesuvokia, kad tas baimes turi - jie tiesiog gyvena nedideliuose psichologiniuose narvuose ir pasąmoningai vengia prisiartinti prie jų ribų, to net nesuvokdami.

Kažkada, kai buvome vaikai, narvai buvo labai realūs - už išėjimą už jų ribų mus bausdavo, tyčiodavosi, palikdavo vienus, smerkdavo ir pan. Ir, kadangi buvome bejėgiai ir priklausomi, to niekaip negalėjome išvengti. Taip susiformavo pasąmoningas įprotis net neprisiartinti prie tų narvų sienų.

Tačiau kai tapome suaugę, realių grėsmių, t.y. narvo sienų, nebeliko. Liko tik įprotis gyventi narvo dydžio erdvėje.

Suvokti savo psichologinių narvų ribas yra pusė kelio iki laisvės. Tačiau, vien tik suvokus, baimė ir kitokios neigiamos emocijos bandant peržengti narvų ribas niekur nedings.

Ir turbūt niekada tos emocijos nedings tiesiog sėdint prie narvo sienos ir bandant analizuoti praeitį, dabartį, modeliuojant ateitį ir pan. Tai gali šiek tiek padėti. Kartais gali ir pakenkti - kuo daugiau delsi, tuo baisiau žengti.

Kaip ten bebūtų, norint tapti laisvu, anksčiau ar vėliau reikia rasti drąsos priimti sprendimą fiziškai peržengti nebeegzistuojančio narvo ribas.

Man asmeniškai lengviau žengti žingsnį kuo greičiau, iškart kai tik sąmoningai atrandu savyje naują narvą. Vieną kartą peržengus nematomą ribą baimė niekur nedingsta, tačiau ji stipriai sumažėja. Kuo daugiau kartų išeini iš narvo ribų, tuo baimė tampa mažesnė, kol sumažėja iki vos pastebimos ar visai išnyksta.

Kuo daugiau ribų esi peržengęs, tuo lengviau būna susidoroti su naujai atrastomis. Susiformuoja įprotis nebebijoti baimių. Ne šiaip disocijuotis ir jas ignoruoti - priešingai, žiūrėti joms į akis ir jas įveikti. Nebeleisti baimei kontroliuoti tavo gyvenimo. Ir atimti iš tavęs laisvės.

1 komentaras:

  1. Štai aš jaučiu savo narvą - visada turėti namuose alkoholio ir pasiūlyti jo atėjusiems svečiams.

    Bet aš pati savyje alkoholio nekenčiu ir manau, kad jis nuodas, ir savo vaikams aiškinu apie jo žalą.

    Atėjo laikas peržengti šią dviprasmybių ribą - išsivaduoti nuo draudimo nevartoti alkoholio. Leisti sau jo nevartoti ir nesiūlyti kitiems, kad ir ką kiti apie tai ar apie mane galvotų.

    AtsakytiPanaikinti