penktadienis, lapkričio 16, 2012

Vaikų mokymas ir "švietimo sistema"

2 comments
Mano supratimu yra 2 pagrindinės problemos dabartinėje taip vadinamoje "švietimo sistemoje", apie kurias praktiškai niekas nekalba:
  1. Vaikai neturi pasirinkimo kada, ką, kur ir kaip mokytis.
  2. Tų vaikų tėvai ir visi kiti žmonės, gyvenantys taip vadinamos Lietuvos teritorijoje, neturi pasirinkimo finansuoti dabartinę "švietimo sistemą" ar ne.
Praktiškai visos likusios problemos, apie kurias visi kalba, kyla iš šitų dviejų.

Nedidelis skirtumas ar mokyklos yra nuobodūs kalėjimai, ar kalėjimai su disneyland'ais viduje - net ir disneyland'ų atveju, jei vaikai būtų kiekvieną dieną 12 metų verčiami būti ten nurodytomis valandomis ir nurodyta tvarka pagal skambučius suptis ant nurodytų karuselių, vaikams nebūtų nei džiaugsmo, nei naudos, tik žala. Todėl ignoruojant vaikų pasirinkimo nebuvimo problemą kalbėti apie tai kaip pagerinti mokyklas yra beprasmiška.

Apie efektyvumo problemas, kurios neišvengiamos sistemose, finansuojamose prievarta, jau esu rašęs. Tačiau svarbiausiais argumentas, kodėl tokių sistemų būtina atsisakyti, yra ne praktinis, o moralinis - kadangi vieni žmonės nėra kitų žmonių nuosavybė, versti juos ką nors daryti prieš jų valią yra tolygu vergovei ir yra amoralu.

Darbuotojai, darbdaviai ir kitokie eufemizmai

0 comments
Prisiminiau ką kažkada rašiau vienoje Facebook'o diskusijoje apie darbuotojus ir darbdavius:
"...in the market there are only two categories of participants - buyers and sellers of goods and services. "Worker" is an anachronism from the times of serfdom, which is arbitrarily used to psychologically repress general population and reduce competition for the big businesses. And, of course, it's an excuse to tax a general population of "workers" at a higher rate than so called "businesses".

If so called "worker" saw himself as a seller of his services, and his so called "employer" as his client, he would soon realize, that it is not (always) wise to have only one client and that it is not so hard to expand his business."
Iš tiesų yra dar ir trečia kategorija - parazitai ir teroristai, kurie grasindami susidorojimu apriboja likusių žmonių teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu (tame tarpe ir savo kūnu) arba / ir visiškai tą turtą ar dalį jo atima.

Labiausiai patyrę ir sofistikuoti šios kategorijos atstovai prisigalvoja iš pirmo žvilgsnio kilnių ir įtikinamų savo amoralaus elgesio pateisinimų, pavadina savo veiklą ir savo sėbrų grupuotes gražiais žodžiais ("vaikų teisių gynėjai", "švietimo ministerija", "higienos tarnyba", "seimas", "prezidentas", "mokesčių inspekcija" ir t.t.) ir užsiima plėšimu ir terorizmu su reikšmingos dalies savo aukų palaikymu.